Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius gruodžio 18 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Vokietijos veiksmų planą, įtvirtinusį abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant brigadą mūsų šalyje pilna apimtimi. Spaudos konferencijoje ministrai vieningai teigė – tai istorinė akimirka abiems valstybėms ir visam NATO Aljansui.
„Vokietijos įsipareigojimas nuolatiniam buvimui perkelti savo brigadą į Lietuvą – tai istorinis sprendimas ir Lietuvai, ir Vokietijai. Atverčiame dar gilesnės strateginės partnerystės puslapį. Vokietijos brigada reikšmingai padidins mūsų gynybines galias ir sustiprins NATO atgrasymą bei kolektyvinę gynybą. Šiandien pasirašytas veiksmų planas detalizuoja, kaip kartu su Vokietija tai įgyvendinsime“, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.
„Ši diena yra istorinė mūsų tautų draugystei. Vokietija puikiai supranta naujas saugumo politikos realijas – dislokuodami Lietuvoje kovinio pajėgumo brigadą mes prisiimame vadovaujančią atsakomybę Aljanse. Mes užtikrinsime patikimą atgrasymą ir būsime pasirengę NATO gynybai. Šiuo istoriniu žingsniu mes siunčiame aiškų signalą tiems, kurie kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje“, – teigė ministras B. Pistorius.
Ministrai pranešė, kad pradinis Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą etapas jau yra prasidėjęs, o kitais metais Vilniuje įsikurs ir brigados perdislokavimo elementas. 2025-2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas, o 2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Lietuva yra įsipareigojusi sukurti visą tam reikiamą sutartą karinę ir civilinę infrastruktūrą.
„Kaip priimančioji šalis turėsime užtikrinti kuo geresnes sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimos nariams. Turėsime nemažai namų darbų, tačiau neabejoju, kad juos įgyvendinsime sėkmingai ir sparčiai. Įgyvendindami planą ir toliau glaudžiai bendradarbiausime su Vokietijos gynybos ministerija – abipusėmis pastangomis Vokietijos brigada Lietuvoje taps NATO priešakinės gynybos pavyzdžiu“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Pasirašytą veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė. Didžioji Vokietijos brigados dalis įsikurs Rūdninkų karinio poligono teritorijoje, likusi – Rukloje, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Numatomos ir kitos vietos Lietuvoje, kur bus kuriami logistiniai brigados taškai. Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su šeimomis ir įsikurs Vilniuje bei Kaune.
Vokietija Lietuvoje dislokuos sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus. Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.
Pasirengimą Vokietijos brigados priėmimui aukščiausiu lygiu koordinuos Vyriausybės sudaryta Ministrės Pirmininkės vadovaujama komisija – į jos sudėtį įeis krašto apsaugos, finansų, susisiekimo, švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo, užsienio reikalų ministrai bei Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas. Komisija spręs esminius civilinės infrastruktūros ir paslaugų, reikalingų Vokietijos brigadai, klausimus. Krašto apsaugos ministerija ir toliau išlaikys lyderystę koordinuojant brigados dislokavimo Lietuvoje procesą su Vokietija.
