Lietuvoje vieši Vokietijos gynybos ministrė

„Vokiečių lyderystė, priėmus sprendimą stiprinti savo pajėgų priešakinį buvimą Lietuvoje ir skirti papildomą brigados dydžio vienetą, rodo tvirtą Vokietijos įsipareigojimą saugumui Baltijos regione. Brigados priešakinis vadovavimo ir valdymo elementas Lietuvoje jau pilnai veikia ir yra pasirengęs vykdyti visas jam keliamas užduotis.

Tiek karine, tiek politine prasme tai yra pirmas ir labai svarbus žingsnis įgyvendinant NATO viršūnių susitikimo Madride sprendimus“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, spalio 8 d. susitikęs su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusia Vokietijos gynybos ministre Kristine Lambrecht.

Valdovų rūmuose Vilniuje vykusio dvišalio susitikimo metu ministrai aptarė svarbiausius bendradarbiavimo klausimus ir paramą Ukrainai, o vėliau kartu inauguravo nuo rugsėjo Lietuvoje dislokuotą Vokietijos brigados valdymo elementą Rukloje ir stebėjo pirmąsias brigados pratybas Gaižiūnų poligone. Pasak A. Anušausko, ateityje pratybų apimtis ir kompleksiškumas tik didės.

„Esame dėkingi Vokietijai už sustiprintą karinį buvimą mūsų šalyje, ginant Aljanso principus, vertybes bei žmonių saugumą šiandien ir ateityje. Vokietijos lyderystė ne tik demonstruoja Aljanso solidarumą, bet ir rodo gerą praktinį pavyzdį kitoms šalims. Šiandien jau niekam nebekelia abejonių Rusijos grėsmė, ji yra tiesioginė ir ilgalaikė, todėl NATO karinių pajėgumų ir sąjungininkų buvimo regione sustiprinimas yra itin reikšmingas“, – kalbėjo ministras A. Anušauskas.

Įgyvendinant NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje, Rukloje yra dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-osios brigados valdymo elementas. Jam pasiekus pilną operacinį pajėgumą, Lietuvoje surengtos pirmosios šios brigados pratybos – į Ruklą su savo karine technika yra atvykę 413-ojo pėstininkų bataliono kariai, kurie treniruojasi kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Vokietijos brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat, o ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra.

„Su ministre K. Lambrecht esame pasirengę ir toliau kartu dirbti derinant Vokietijos pajėgų poreikius, kuo greičiau ir kokybiškiau pilnai priimant brigados dydžio vienetą Lietuvoje. Ministrei pabrėžiau, jog priimančios šalies paramos ir paslaugų gerinimas sąjungininkų pajėgoms išlieka vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų.

Lietuva iš savo pusės yra pasirengusi užtikrinti reikiamas Vokietijos ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje sąlygas, teikti visą reikalingą priimančios šalies paramą, vystyti ir plėsti karinę infrastruktūrą, karinius poligonus. Į karinę infrastruktūrą Lietuvoje reikšmingai investuoja ir pati Vokietija“, – teigė A. Anušauskas.

Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Vokietija ne vienerius metus itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo vadovaudama 2017 metais įsteigtai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Rukloje, investuodama į Lietuvos karinę infrastruktūrą bei prisidėdama prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo.

Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumo užtikrinimui siunčia agresoriui aiškų signalą apie NATO vienybę. Stiprinant karinį buvimą Lietuvoje ir kitose regiono šalyse sąjungininkai didina NATO rytinio flango atgrasymą nuo bet kokios agresijos.

Tuo pačiu demonstruojamas aukšto lygio NATO parengtumas ir pasiryžimas ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.