Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas liepos 12 d. NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo Lietuvoje klausimus. Ministrai sutarė, kad Vokietija ir Lietuva iki 2023 metų ketvirtojo ketvirčio kartu parengs bendrą veiksmų planą, kuriame bus nustatytos atsakomybės, įgyvendinimo etapai ir terminai, susiję su nuolatiniu brigados dislokavimu.
„Esame dėkingi už tvirtą Vokietijos sprendimą Lietuvoje dislokuoti brigadą nuolatiniam buvimui. Tai ypatingai stiprus Vokietijos įsipareigojimas, kurį Lietuva labai vertina. Kuo geresnių sąlygų brigados buvimui Lietuvoje sukūrimas yra prioritetinis uždavinys. 2023-2027 metais priimančiosios šalies paramai skirsime 1,1 mlrd. eurų“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras pristatė B. Pistoriusui šiuo metu Lietuvoje vystomus karinės infrastruktūros projektus, o taip pat akcentavo ir tai, kad Lietuva skiria didelį dėmesį civilinės infrastruktūros – kelių, geležinkelių, oro uostų – gerinimui. Tai aktualu tiek gerinant karinį mobilumą atvykstančioms pajėgoms, tiek ir prieigą prie poligonų bei karinių miestelių Lietuvoje esančioms pajėgoms.
Vokietija prieš kurį laiką įsipareigojo Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 4 tūkst. karių. Savo ruožtu, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visas tam būtinas sąlygas – parengti kareivines, sandėlius ir infrastruktūrą treniruotėms. Krašto apsaugos ministerija šiuo metu skiria itin didelį dėmesį būtent treniruočių sąlygų tobulinimui.
A. Anušauskas taip pat padėkojo už svarų Vokietijos indėlį į NATO viršūnių susitikimo Vilniuje apsaugą, dislokuotą „Patriot“ ilgo nuotolio oro gynybos sistemą. Ministras išreiškė lūkestį, kad tai yra įžanga į NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą, o ateityje vokiečių „Patriot“ atvyks treniruotėms į mūsų šalį reguliariai.
