Biržuvėnų dvaro sodybos buvusią kartono gamyklą Telšių rajone hidroelektrinės veiklai išsinuomojusi įmonė „Gamtos energija“ ėmėsi pietvakarinio korpuso stogo tvarkybos darbų.
Siekiant apsaugoti šią kultūros paveldo vertybę buvo nuspręsta atkurti stogo laikančiąsias konstrukcijas išlaikant konstrukcijų medžiagiškumą bei pirminę stogo formą, nuolydžius, taip pat pakeisti stogo dangą.
Žadama investicija – beveik 100 000 eurų. Darbai pradėti spalį, juos baigti žadama dar per šiuos metus.
UAB „Gamtos energija“ Biržuvėnų dvaro sodybos kartono fabriko statinius nuomojasi nuo 2003-ųjų.
Per šį laiką buvo restauruoti kartono fabriko šiaurės rytinio ir viduriniojo korpusų pastatai.
„Nors mūsų hidroelektrinė veikia tik dalyje vieno iš pastatų, jaučiame pareigą kaip įmanoma geriau rūpintis ir prižiūrėti kultūrinį bei techninį paveldą.
Esame šios bendruomenės nariai, ir mums svarbu prisidėti prie bendros gerovės“, – sako UAB „Gamtos energija“ direktorius Dainius Markauskas.
Tvarkybos darbų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
Kultūros paveldui priskirti senieji techniniai kartono gamyklos įrenginiai patalpose saugomi iki šiol.
Senoji hidroelektrinė mūriniame malūno pastate veikė iki 1960-ųjų. Jos veikla atnaujinta po rekonstrukcijos 2004-aisiais.
Šiuo metu hidroelektrinėje sumontuotos dvi Kaplan turbinos, kurių įrengtoji galia – 150 kW.
Per metus hidroelektrinėje vidutiniškai pagaminama apie 400 000 kWh, arba beveik tiek, kiek per metus buityje suvartotų visai šalia esančio Luokės miestelio gyventojai.
Mažoji hidroenergetika – svarbi Lietuvos energetinės nepriklausomybės dalis.
Norint elektros gamyboje atsisakyti iškastinio kuro ir į elektros perdavimo sistemą integruoti daugiau saulės ar vėjo elektrinių, kurių gamyba nepastovi (nes ne visada šviečia saulė ar pučia vėjas), reikalinga turėti elektros gamybos šaltinių, kurie valdomi lanksčiai ir gali būti reguliuojami pagal poreikį.
Tokia yra hidroenergetika. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktos studijos rezultatai atskleidė, jog Lietuvos mažosios hidroelektrinės, galinčios lanksčiai reguliuoti savo gamybą, atneša naudos visuomenei už 24–384 mln. eurų kasmet iki pat 2030-ųjų (arba kol bus įgyvendinti visi strateginiai elektros energetikos projektai).
Tai reiškia, jog valstybė kasmet tiek pinigų privalėtų skirti papildomai, jei mažųjų hidroelektrinių neliktų.