Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas ir vienas iš ilgiausių bei aukščiausių Lietuvoje tiltų – Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone.
Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio projekto tvarkybos darbų dalies projektą parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovas dr. Algirdas Steponavičius, tvarkybos darbus vykdo UAB „Švykai“ (tvarkybos darbų vadovas atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinovas Mindaugas Švykas).
Vykstantys nacionalinio reikšmingumo kultūros paminklo – Lyduvėnų geležinkelio tilto – remonto, restauravimo darbai suteikia galimybes išsaugoti kultūros paveldo vertybės išskirtinumą, pasižymintį architektūrinėmis, inžinerinėmis, istorinėmis ir kraštovaizdžio reikšmingomis vertingosiomis savybėmis.
Atlikus tvarkybos darbus, Lyduvėnų geležinkelio tiltas ir jo prieigos numatyti pritaikyti visuomenės lankymui.
Lyduvėnų tilto per Dubysą statybos pradžia laikoma 1915 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 1916 m. gegužės 25-oji.
Tiltas buvo pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paulo fon Hindenburgo (Paul fon Hindenburg) vardu. Jis iškilo iki 42 m aukščio (tai prilygsta 6 aukštų namui) ir nusidriekė 670 m ilgiu. Tai buvo didžiausias tokio tipo statinys Baltijos šalyse bei vienas didžiausių visoje Europoje.
Tačiau dėl nuolatinio gaisro pavojaus bei ribotų tilto apkrovos galimybių nuspręsta statyti patvaresnių – plieninių konstrukcijų ant gelžbetoninių atramų tiltą. 1916 m. spalio 18 d., už 20 m nuo pirmojo supylus aukštus pylimus prasidėjo naujojo tilto statybos darbai.
570 m ilgio, 45,5 m aukščio tiltas baigtas statyti 1918 m. gegužės 17 d., ir kaip jo pirmtakas, buvo pavadintas tuo pačiu feldmaršalo P. fon Hindenburgo vardu. Baigus naująjį tiltą, tais pačiais metais senasis medinis tiltas buvo išardytas.
1944 m. liepos 26 d. besitraukianti vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Sovietinės armijos inžinerinis dalinys, pasitelkęs karo belaisvius ir vietinius gyventojus, ant naujų atramų pastatė laikiną medinį tiltą.
Tačiau pasibaigus karui, prasidėjo naujo tilto statybos darbai, kuris buvo 599 m ilgio, 42 m aukščio, plieninis, su naujomis atramomis, devynių pertvarų (šešiomis rusiškomis ir trimis vokiškomis), išlikusiomis nuo 1918 m. Tilto statyba pasibaigė 1952 m.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento pranešimą
Susiję straipsniai:
- Varniuose tvarkomas vyskupo Motiejaus Valančiaus namas
- Atgaivintas dar vienas Pakruojo dvaro pastatas
- Atsakingos įstaigos raginamos išsaugoti Kauno Ąžuolyno vientisumą
- Atnaujinama Aušros vartų koplyčia
- Juodieji archeologai darbavosi piliakalnyje ir bunkeriuose
- Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia trisdešimtmetį
- Bernardinų kapinėse ruošiamasi tvarkyti nuo gamtos negandų nukentėjusias kapavietes
- Būtina tobulinti su paveldu susijusią teisėkūrą
- Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė pritaria P. Cvirkos paminklo nukėlimui
- Visuomenė susirūpinusi statybomis Vilniaus senamiestyje
- Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą
- Europos paveldo dienos šiemet kvies suprasti kultūrinio kraštovaizdžio vertę
- Skamba pavojaus varpai dėl Zapyškio bažnyčios
- Lukiškių kalėjime įvyko pasitarimas dėl būsimo tarptautinio memorialo–muziejaus įkūrimo
- Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
- Kuriama veiksmingesnė apsauga nuo neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis
