Vyriausybė artimiausiame posėdyje turėtų priimti sprendimą pavesti Kultūros ministerijai parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, drauge atsakant į klausimus, kaip juos pritaikyti praktiškai ir kokių finansinių išteklių tam reikės.
Susisiekimo ministerijos suburta tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi šių pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams klausimus, pateikė patarimus siekiant šiuos pastatus perimti valstybės nuosavybėn, sutvarkyti ir įveiklinti. Vyriausybei taip pat patariama kreiptis į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl galimybės Klaipėdos miesto centrinio pašto pastatą sudarantiems kultūros paveldo vertybėms nustatyti vienodą – nacionalinio – reikšmingumo lygmenį.
„Kartu su Kultūros ministerija ieškome geriausių sprendimų, kaip išsaugoti Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatus ir juos pilnai įveiklinti. Norime juos tikslingai pritaikyti visuomenės poreikiams ir užtikrinti nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Atsižvelgiant į blogėjančią Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto būklę, sprendimus dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinio pašto pastatų siūloma priimti per kaip įmanoma trumpesnį terminą, o perėmus pastatus valstybės nuosavybėn skirti lėšų jiems atnaujinti.
„Esama padėtis atskleidžia būtinybę ilgiau nebedelsti ir neatidėlioti sprendimų. Tačiau tai padaryti privalome atsižvelgdami į valstybės interesus, į visuomenės poreikius bei lūkesčius. Galimybių studijos leis atsakyti į svarbiausius klausimus, iškylančius norint pritaikyti šiuos išskirtinius pastatus visuomenės poreikiams, ir rasti geriausius sprendimus“, – pabrėžia kultūros ministras Simonas Kairys.
2020 m. Kauno ir Klaipėdos miesto bendruomenės, visuomenės bei verslo atstovai pristatė savo sumanymus, kurie, jų manymu, leistų surasti geriausią ir tinkamiausią sprendimą dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo. Kauno miesto centrinio pašto pastate pasiūlyta įsteigti Lietuvos architektūros centrą, o Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate įkurti Klaipėdos miesto galeriją-muziejų, Profesoriaus Algio Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokyklą ir Jaunųjų menininkų rezidentūrą. Be to, dalis Klaipėdos miesto centrinio pašto patalpų galėtų būti panaudota Telšių vyskupijos kurijos reikmėms.
Norėdama tinkamai įvertinti ne tik viešųjų diskusijų metu pristatytus, bet ir kitus galimus šių pastatų įveiklinimo variantus, darbo grupė siūlo Kultūros ministerijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei pirmiausia parengti pašto pastatų galimybių studijas, leisiančias priimti sprendimus dėl pastatų perėmimo valstybės nuosavybėn.
Tarpinstitucinės darbo grupės veikloje dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto, Vyriausybės kanceliarijos, Kultūros ministerijos, Seimo ir paveldosaugos atstovai.
Girdėjome ir skaitėme, kaip sovietų kariuomenė prieš atakas gaudavo alkoholio dėl drąsos, ar gal kad agresyvumą sukeltų. Kažkuo buvo „padrąsinti”, kas mus per „bananų balių” puolė. Tikriausiai ir Sausio 13-sios „didvyriai” gavo „ant drąsos”, kai tankais ant Loretėlės kojų sukiojosi…
Ko gavę savivaldybių merai, miestų architektai, istorinio, architektūrinio, kultūrinio paveldo „sargai”, kad jų galvose agresijos prieš miesto vertybes mintys gimsta?