Lietuvizmas – tai teorija, teigianti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo lietuviška valstybė. Nepaisant to, kad nuo XIV amžiaus rusėnai ir kitos tautos sudarė gyventojų daugumą, jų indėlis yra niekinis. Vilnius visuomet buvo lietuvių miestas, nors pripažįstama, kad didžiąją dalį istorijos lietuviai šiame mieste nedominavo.Vytis turi priklausyti tik lietuviams, nes gudai jo neverti dėl savo marginalinio vaidmens Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Be to, lietuvistai tvirtai tiki, kad istoriją galima nusavinti ir atimti, todėl bijo kaimynų, kurie esą į ją kėsinasi. Lietuvizmo reiškinys sietinas su lietuvių motyvais konstruoti savąją tapatybę ir išplitęs Lietuvos Respublikoje.
Lietuvistai žino ir labai mėgsta LDK žemėlapius, kuriuose valstybė pavaizduota nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Jie pakabinti ant sienų istorijos kabinetuose ir netgi kai kurių lietuvistų namuose.
Jie žino, kad Ukraina Lietuvai priklausė beveik du šimtmečius, o Gudija – daugiau kaip penkis šimtus metų, ir jaučia nuoskaudą, kad buvusi didybė jau praeityje.
Tačiau lietuvistai niekada netoleruos artimiausių kaimynų atminties apie lenkišką-gudišką Vilnių, Vilniaus kraštą ar lenkišką Liaudą. Imperializmas gali ir turi būti tik lietuviškas. Tik lietuviškas imperializmas yra sveikas, o visi kiti yra kenksmingi.
Lietuvistai nori, kad Vilniuje visi kalbėtų lietuviškai. Jiems baisu, nes šiandien mieste daug atvykėlių ir nemažai rusų kalbos. Miesto daugiatautiškumas neva lems, kad jis bus atplėštas nuo Lietuvos. Nors patys pripažįsta, kad Vilnius visuomet buvo daugiatautis ir net tuo didžiuojasi, tačiau jiems vis tiek baisu, nes įsivaizduoja, kad tik miestai, kuriuose dominuoja pagrindinės krašto tautos gyventojai, yra nepažeidžiami.
Panašu, kad lietuvistai netrukus dar kartą peržiūrės savo praeitį ir reabilituos tuos, kurie prieš maždaug aštuonis dešimtmečius lietuvistams suteikė „viltį“ – padėjo pagrindus lietuviškai kalbančiam Vilniui.
Lietuvistų žymiausias ideologas yra Adolfas Šapoka, kuris užsibrėžė tikslą „surasti lietuvius Lietuvos istorijoje.“ Istorikas lyg su rėčiu atsijojo LDK gyventojus, atmesdamas Lietuvos žemėse gyvenusius „paklydėlius ir apsišaukėlius“ – lenkus, gudus, žydus ir daugelį kitų, kurie nemokėjo arba nenorėjo kalbėti lietuviškai. Šiandien lietuvizmo ideologija yra visuose Lietuvos mokykliniuose vadovėliuose.
Lietuvistai nekenčia litvinistų ir ši neapykanta yra abipusė. Be to, žvelgdamos viena į kitą, abi pusės yra įsitikinusios, kad litvinistai nežino, jog absoliuti dauguma gudų yra litvinistai, o lietuvistai nežino, kad visi lietuviai yra lietuvistai. Abu įsivaizduoja, kad priešininkų gretos yra gausios ir galingos, todėl beprotiškai vienas kito bijo. Abiem atrodo, kad praeitį galima nusavinti ir atimti, tarsi dėžę bananų.
Lietuvistai yra šventai įsitikinę, kad Putinas irgi litvinistas. Jis neva yra perskaitęs pagrindinį litvinistų autoritetą – Mikolą Jermalovičių ir indoktrinuoja buriatus, kurie netrukus vyks žudyti lietuvių. Lietuvistai nuoširdžiai nesugeba suvokti, kad autoritarinei valstybei, kuri yra valdoma maniako-žudiko, nėra problema sugalvoti priežastį agresijai: tai gali būti provokacija pasienyje arba tiesiog noras atkurti caro imperiją, jokio litvinizmo nereikia.
Lietuvistai nekenčia ir neskaito istorikų, nes tiki, kad jie tik iškraipo praeitį. Aklai tikėdami pasirinktais istoriniais faktais, jie nenori girdėti senai istorikams suprantamos tiesos, kad patys faktai tėra konstruktai (Marc Bloch). Jie naršo anoniminiuose interneto forumuose ir kalbasi su atsitiktiniais gatvėje sutiktais žmonėmis, nes, jų manymu, tiesa gali sklisti tik gandų pavidalu.
Į procesą įsijungia politikai, komunikacijos specialistai, saugumiečiai, kariškiai, influenceriai ir įvairūs kiti „patriotai“. Visi jie rungiasi, kuris aršiau apgins tą vienintelį „teisingą“ LDK istorijos variantą ir garsiau šauks apie litvinizmo grėsmę.
Lyg aklieji, jie nemato, kad tik vieno „teisingo“ ir „objektyvaus“ pasakojimo apie praeitį nėra ir negali būti. Visi bandymai rasti „tą vieną teisingą” būdavo nenatūraliai dirbtiniai, dažnai baigdavosi nesėkme arba tiesiog katastrofa, ir Europos istorija yra pilna tokių pavyzdžių.
Šis tekstas yra ironiškas, nes man atrodo, kad kito būdo aprašyti šiandien Lietuvoje vykstančioms diskusijoms nėra. Jis yra apie tai, kaip mes pravardžiuojame savo kaimynus, vadindami juos litvinistais. Gudai tokiais nėra, bet lietuvistai būtent taip mato ir tai jiems suteikia pasitenkinimą. Tiesa, kai kas gali priminti, neva rytiniai kaimynai „pirmi pradėjo“ – vadina mus žmudzinais ir lietuvisais. Bet ar mums reikia atsakyti tuo pačiu? Ar tai brandu? Juk kitas žingsnis bus muštynės dėl kastuvėlių ir mašinėlių toje mūsų kvadratinėje smėlio dėžėje. Ar tikrai mes gerai jaučiamės pasauliui demonstruodami tokį savo infantilizmą?
Pabaigai – keletas rimtesnių pastabų. Vienas garsiausių XX amžiaus istorikų J. Le Goff daug kalbėjo apie istorijos problemas ir grėsmes, bet išskyrė pačią svarbiausią – istorija sukels daugiausiai žalos, jei bus paversta kultu. Istorinės „tiesos“ negali tapti tikėjimo objektu ir dogma. Tai būtų praeities ir mūsų pačių, kaip žmogiškų būtybių, kompromitavimas ir naikinimas.
Akivaizdu, kad Lietuva ignoravo šį Le Goffo perspėjimą ir toli nuėjo pačiu žalingiausiu keliu. Antra pastaba yra dar rimtesnė. Atrodo, tai išgirdau kažkuriame Santaros-Šviesos suvažiavime – „kai praranda žmogiškumą, asmuo tampa patriotu“.
V. Krikštaponis. Kam iš tiesų pasitarnavo JAV veikusi „Santaros-Šviesos“ federacija?
Kitais žodžiais tariant, ką mes renkamės – kilnų santykį su kaimynu ar raganų medžioklę? Nežinau, kodėl yra toks didelis noras rinktis priešų ieškojimo kelią tuo metu, kai reikia draugų ir kai ekstremalioje geopolitinėje situacijoje turime galimybę sau ir pasauliui parodyti savo tautos brandumą.
Lenkija prašo leisti ekshumuoti per Antrąjį pasaulinį karą Vakarų Ukrainoje nužudytų lenkų kūnus
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/lenkija-praso-leisti-ekshumuoti-per-antraji-pasaulini-kara-vakaru-ukrainoje-nuzudytu-lenku-kunus/
Pasirinktas laikas rodo kaimynės KILNUMĄ?
Kas savo kaimynų, ypač Lietuvos, atžvilgiu yra Lenkija parodė 1920 m. spalio sutarties sulaužymas ir Vilniaus su teritorija užgrobimas bei okupacija, pagaliau taip pat jos pokario bendra veikla su Sovietų sąjunga prieš Lietuvos partizanus pasienyje su Dzūkija.
Ligi galo nepriskaičiau, atsiprašau. Būtų linksma, jei ne gausus propagandinis antilietuviškas melas. Pavyzdžiui, neva kažkokia Gudija 500 metų priklausė Lietuvai.
Iš tikrųjų dabartinė Gudija atsirado iš Lietuvos, grynos lietuviškai šnekančios Lietuvos dėl Rytų bažnyčios ir rusėnų kunigaikščių įtakos. Dėl to ir kalbėjimas apie pastovią tautybę, kaip apie kokį daiktą, irgi melas – esą Lietuvoje ir Vilniuje būta tiek rusėnų, tiek lenkų…
O jei lietuvis rašė ir kartais kalbėjo rusėniškai ir lenkiškai, tai ką? Paskui gal net pamiršo lietuvių kalbą, bet dėl to nevirto nei rusėnu, nei lenku – kaip anglu nevirto suanglakalbinti airiai. Ir t.t.
Šalin šitą pradvokusią propagandą!
Du kartus genialiai parašiau, du kartus iškart prapuolė. Nuostabu!
Genialiai prapuolė, ar chaltūriškai?
Taigis prašiau išklausyti Žinių radijo „Vyrai kalba” spalio 27 d. laidą, o tada atpasakoti ją mums.
– ziniuradijas.lt/laidos/ziniu-radijo-contribee/vyrai-kalba-gyvename-naujoje-cenzuros-eroje-ka-daryti?video=1
Žemiau – daugiau tos dienos laidos temų –
„Facebook“ trina įrašus. Prasidėjo nauja cenzūros era?
„Du trečdaliai besimokančiųjų namų darbams naudoja dirbtinį intelektą. Gerai ar blogai?
Švedų vaikai vėl yra verčiami skaityti knygas. Ką tai rodo?
Ar tikrai startuoliai – lengvas būdas užsidirbti pinigų?
Bangladešas ir maistas: kas mokys mus valgyti?
Ar virtualus seksas su dirbtinio intelekto sugeneruotu objektu jau nėra neištikimybė?”
Visos laidos čia:
– ziniuradijas.lt/archyvas/?search=vYRAI+KALBA
Jei apie neištikimybę, tai nusidedame ir mintyse.
Jei netingime tam laiką skirti, jei tai domina. O jei turime įdomesnių užsiėmimų, tai…
Keturis kartus parašiau, trys iškart prapuolė. Gal jau laikas pakeisti perdegusį saugiklį, ką?
Gali būti, kad stringa IT sistemų veikla, bet Alkas.lt čia dėtas tik tuo, kad neturi išteklių geresnių apmokamų paslaugų įsigijimui: turinio valdymo sistemų, programų… apie žmones jas prižiūrinčias jau nekalbu. Tad būkite atlaidesni – nekeikite.
Ačiū už išaiškinimą, nes kartais įspūdis toks, kad esi užblokuotas.
Pagal ne visai aiškias taisykles, kai kuriuos įrašus sustabdo netobulas automatinis filtras. Bet jei jo nebūtų, tai matytumėte 30 įrašų angliško šlamšto ir tik vieną žmogaus įrašą – iš viso negalima būtų sekti jokių komentarų. Tad tenka susitaikyti su tuo IT filtru ir paskui jau priešokomis patvirtinti arba išžvejoti jo sulaikytus arba nepagristai atmestus komentarus. Ačiū Jums už supratimą ir kantrybę.
O ši AB neįsikiša? –
– pl.wikipedia.org/wiki/Gemius (deja, tekstas tik 2 kalbomis – pl ir ee)?
Dabar to jau nesimato, o pačioje pradžioje, kol ieškomą portalą įkeldavo (pvz., Delfi), apatiniame kairiajame kampe ilgai sukdavosi toks sūkurėlis su gemius.pl vardu. Tada lyg tai aiškino, jog jis atliekąs sieto vaidmenį.
Keista tai, kad kitame portale tas pats komentaras visiškai nekliūna. Be to, ir čia ne visą paros laiką vienodai priekabiai cenzūruoja.
Kiek kartų kartojau, kad propaganda yra menas. Bet menininku gimsta ne kiekvienas, deja…
Šeštadienio „Vakaro žiniose” skaitykite: Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas – Tauta turi būti nacionalistė
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio-vakaro-ziniose-skaitykite-kauno-zydu-religines-bendruomenes-pirmininkas-mausa-bairakas—tauta-turi-buti-nacionaliste/
Slaviško ,ypač lenkiško,mentaliteto istorikas Rūstis Kamuntavičius ir vėl įkyriai su pašaipa seka istorines pasakėles apie ,,nevykėlius” lietuvius.Deja.Tamsta Rūsti, kokioj aplinkoj užaugai,kad Lietuvos istorinius reiškinius matai tik ne lietuviškomis akimis? Antra,kas nutiko ,,Alkui”,kad panorėjo skaitytojams pateikti minėto istoriko ,,šleivą” istorinį mąstymą?
Internete galite rasti išsamų rašytojo gyvenimo aprašymą. O Alkas, mano nuomone, senokai vinguriuoja.
Kas ir kur vinguriuoja?
Šis straipsnis, kai kurių ministerijų įkyrūs viešieji ryšiai – gal pranešimai spaudai (svarbiausia tai, kokių partijų atstovai joms vadovauja, nes tai, mano nuomone, yra netiesioginė tų partijų reklama).
Na, jau paskelbėme, ką gi darysi. Belieka Jums, mieli bičiuliai siųsti savo pagrįstus rašinius kodėl su šio rašinio mintimis nesutinkate.
Te gyvuoja Lietuvizmas. plečiasi ir klesti
Na, nesakyčiau, kad blogai yra žinoti, kaip ir ką kitoje pusėje esantys mąsto, ką skelbia. Tai netgi labai naudinga. Be kitko, tai padeda neapsnūsti.
Būtų dar įdomiau, jei ginčytinas straipsnis būtų pateikiamas, pvz., kairėje lapo skiltyje, o su juo visiškai nesutinkantis ar tik dalinai prieštaraujantis, ar papildantis – dešinėje. Skaitai pastraipą kairėje, ir lygini su tuo, ką kitas autorius dešinėje rašo, kaip užginčija autoriaus teiginį. Tada dar ir savo galvą pakasai.
Realiai yra daug blogiau.
PIRMA. Man asmeniškai jau senokai kirba mintelė, ar draugas kamuntavičius nėra davęs įžadų licvinistinės Belorussijos tarnyboms. Už atlygį, suprantama.
Pavyzdžiui gudriai užmaskuotose BY licvinistų laidose Youtube galite rasti ir interviu su A.Bumblausku ir su kamuntavičium. Jeigu gan ribotai praprususių tautiečių nemėgstamas dėl AT (Žečpospolitos) požiūrio profesorius “nekaltuose” baltarusių vedančiųjų klausimuose apie LDK kilmę ir vystymąsi lengvai atpažįsta palėptą klastą ir į ją atkerta vienareikšmiškai žemaitiškai-lietuviškai (o komentaruose lit-svinai jį masiškai keikia), tai po kamuntavičiaus interviu vos ne kas trečias dėkoja istorikui už “tikrąją tiesą” ir vadina “naš čelovek”. Na, gal vos kiek hiperbolizuoju…
ANTRA. Koktu, kai draugas kamuntavičius nesivaržydamas išdrįsta lietuviškame informacijos šaltinyje skleisti melą apie neegzistuojantį “lietuvizmą”. Neatskleisdamas pirmiau esminių “lit-svinistų” tikslų, kurie nepriimtini bet kuriam doram lietuviui.
Lubiankoje po TSRS subyrėjimo pagimdytos lit-svinistų doktrinos kaimynų tautoms supriešinti raktiniai momentai, – LDK buvo tik JŲ (suprask bielorusų), o mes (“žmudai”) net šalia nestovėjom, LDK sukūrė JIE lit-svinai-gudai, Vilnius kaip LDK sostinė buvo ir tebėra JŲ, karaliai “mendovg, gedemyn, olgerd” na žinoma “JŲ”, su netgi iš piršto laužtais idiotiškais “įrodymais”, iš ko sudaryti LDK valdovų “slaviški” vardai, o dabartinė Lietuva, kaip vien tik ano meto kailiais apsisupę girių žemaičiai iš urvų, tebuvusi Žmudj, kurią vėliau irgi JIE (lit-svinai) prijungė prie JŲ įkurtos LDK deržavos.
Kai kurie komentaruose po lit-svinistine propaganda Youtube kai kurie jau atvirai nacistiškai žada “susigrąžinti kas yra teisėtai JŲ”.
TREČIA. Skirtingai, negu viešai meluoja draugas kamuntavičius, – batalijose su lit-svinais, bandančiais pavogti mūsų istoriją, kaip pirmo petkos naroZZija pavogė iš Rusios ir istoriją ir pavadinimą (beje, idealiai tas pats maskoliškas scenarijus po poros šimtų metų) ne mistinių “lietuvistų”, o tiesiog Lietuvos patriotų, statymas sukvailintų kaimynų į vietą remiasi anaiptol ne klausimu ir ne ginču dėl to kokios tautos gyveno LDK.
Aksiomų aksioma, atkertant kasdien vis labiau fašistėjantiems sukvailintiems baltarusių “patriotams” yra KAS (koks valstybinis subjektas) įkūrė LDK, KAIP (kokiu būdu) ji plėtėsi, KOKS buvo jos oficialus pavadinimas, iki šiol pripažįstamas visų civiliuotų pasaulio šalių. (Tik ruskių ir baltorusų wikipedia vapa apie vos ne sakinio ilgio LDK pavadinimą su visų vasalinių žemių išvardijimu (pasigriebę iš valdovo titulų Statute išvardijimo), ko nėra jokiose wikipedijose normalių nemeluojančių Europos šalių kalbomis. Tiesa, vokiečiai jau stumia rusišką “lietuvių-žemaičių-rusų” kunigaikštystės naratyvą irgi, va ką daro pigesnė nafta…).
Gudų lit-svinai net geografijoje grybaudami stumia mitą apie įsteigtą “JŲ Litvą tarp Naugardo ir Minsko”, prie kurios neva prisijungė Aukštaitija (Nalšia, Deltuva ir pan., – daugeliui išvis terra incognita), dargi paklysdami savo meluose apie tai, kad Aukštaitija irgi “JŲ LITVA”, įsteigta neaišku kokių liutičių ar krivičių, totaliai nusišneka savo meluose, vieni aiškindami, kad Žemaitiją neva JŲ įkurta LDK prisijungusi, o kiti paklydę tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos, įrodinėja, kad akmens amžiaus lygio Žemaitija (atseit visa dabartinė Lietuva) “jų” kunigaikštystei buvusi neįdomi, todėl likusi neprijungta…
Ginčydami karaliaus Mindaugo įvykdytą Polocko žemių taikų prijungimą 12 a. viduryje (lietuvių bijojo kaip velnias kryžiaus, smurto neprireikė) lit-svinai kliedi apie (vakar aptikau visišką kliedesį) neegzistavusios (žinoma JŲ) Naugarduko Didžiosios Kunigaikštystės susijungimą su į vakarus nuo jos buvusia JŲ Litva… Marazmas totalus. “Jų Litva” susijungė su jų “Naugardo kunigaikštyste”. Litva susijungė su Litva.
Geriausiai lit-svinų (kurie bent kiek praprusę) klejojimus išsklaido (nutildo) elementarus suvereno-vasalo (pono-smerdo jiems aiškiau) santykio paaiškinimas, su nuorodomis į oficialius neutralius šaltinius (tik ne jų ir ne rusų). Tarp tų nusvaigėlių išvis nėra nei skaitančių angliškai ar vokiškai, apie lotynų kalbą net nekalbu. Stebėjau laidos vedėjo ištįsusį veidą, kai prof. Bumblauskas, aiškindamas aksiomines istorines tiesas, tyčia ar netyčia gal kiek pagausino normaliems istorikams elementarių lotyniškų sąvokų ar frazių.
Kitose laidose, kur bent kiek į istorikus panašūs gudų istorikai bando dėstyti objektyvų požiūrį apie tai, kad Lituania Propria (ta pati kokia šiandien likusi pirminė Lietuva) įsteigė LDK, o toliau nukariavo ar taikiai prijungė vakarines Rusios žemes, kur dabar yra Gudija, o vėliau ir beveik visą Kijevo Rusią, profkės lygio lit-svinai savo istorikus keikia dar labiau, negu prof. Bumblauską.
Praleidęs dvi išeiginių naktis “mūšiuose” su lit-svinais, radau vienintelį razumną komentarą gudų kalba, – .
Būtent tas bendras priešas savo istorinės tapatybės ieškantiems kaimynams prieš porą dešimtmečių ir pamėtėjo supjudymui skirtą “lit-svinstvą”. O medinės (gal bulvinės) galvos Lietuvą vadindamos okupantu klykia – ateis diena, susigrąžinsime ne tik Vilnių, bet viską kas mums “teisėtai” priklauso.
Nėra jokio “lietuvizmo”, siabr kamuntavičus, – yra tik kiekvieno lietuvio pareiga neleisti vogti mūsų istoriją ir kol nevėlu užkardyti savąją “Lebensraumo” teoriją stumiančiam ruso-gudiškam nacistiniam gaivalui.
Tikiuosi viename departamente yra istorikų išsilavinimą turinčių garbingų karininkų.
„kai praranda žmogiškumą, asmuo tampa patriotu“ – rašinėlį vainikuoja tokia „išmintis“. Tai patriotas yra asmuo, praradęs žmogiškumą? Nejaugi Alkui buvo sunku perskaityti, prieš skelbiant, ir atmesti? Ar ne kvailinimo, ciniškų patyčių ir antilietuviškumo sklidimas šis rašinėlis?
Ankstesniais laikais, kai patriotizmas oficialiai viešai buvo laikomas vertybe, tada iš tiesų galėjo būti, kad žmogiškumą praradęs niekšas ar nusikaltėlis imtų apsimetinėti patriotu, nes stengtųsi užsimaskuoti, apsimesti geriečiu… Tada visokie marksistai, leftistai ir mankurtai ir sugalvojo tokį posakį, kad niekšai dangstosi patriotizmu. Bet šiais laikais, kai patriotizmas skelbiamas blogiu, o visuomenės vertybėmis skelbiamas mankurtizmas, leftizmas ir kiti iškrypimai, tai ir šiuolaikiniai niekšai praradę žmogiškumą apsimetinėja geriečiais būtent skelbdami tas naująsias „vertybes“.
Reikia ir tokius straipsnius perspausdinti ir perskaityti, kad geriau suprastume su kuo turime reikalų. Šita jo ironija, man atrodo, jam pačiam išėjo labai nesėkminga, nes tik dar labiau išryškina šio liūdnai pagarsėjusio politikuojančio istoriko mąstymo iškrypėliškumą, neapykantą Lietuvai, lietuvybei. Kažkas, matyt, baisaus kartais nutinka kai kuriems žmonėms, kad jie išsigimsta, nužmogėja, nutautėja ir įgyja tokias ir panašias patologijas, kurias normaliems žmonėms neįmanoma suvokti.
Beje, jam tiktų ir pavardę pasikeisti ir vadintis, pvz., Rostislavas Chamutovičius, kad jo transformacija būtų visiškai logiškai išbaigta.
Pritariu. Absoliučiai apgailėtina, šleikštulį kelianti menkysta. Gal tas vardas ir buvo kitoks, bet pasikeitė, sulietuvino tam, kad lengviau prisišlietų.
Perskaičiau ir nieko baisaus nepastebėjau. Čia tik vieno piliečio , kad ir istoriko , ironija.
Nepriimkite asmeniškai, ne Jums, ir tai retorinis klausimas: kuo naivumas skiriasi nuo kvailumo?
Vadinamajame „Lietuviškame“ puslapyje- 100% antiLietuviškas veplenimas, Lietuvių niekinimas, proateiviška propaganda.
Taip. Skiepai. Patikrinimas lietuviams ar dar yra kas netyli ir moka atsignti. Tada ir kitur apsiginti sugebėsime.
„Skiepai“? O pasekmės, kaip skiepų nuo kovido?
Ką gi, ir vėl parašinėjimai prapuola…
LDK buvo Lietuvos ir tu to negali pakeisti supistas išdavike kalės vaike, kurwa ka tu pastiptum žiurkę
Ignai, na nereikia taip impulsyviai.
Andai, vakar interneto diskusijose vienam gudui, klykiančiam “LDK buvo mūsų !!!” labai trumpai ir jo proftechniniu lygiu suprantamai paaiškinau, – taip, tavo protėviai, mano protėvių vasalai (smerdai), joje gyveno, todėl buitiškai-geografiškai ji buvo ir jūsų. 😀
Gal ir Romos imperija nebuvo vien romėniška, o ir gališka, germaniška, iberiška, berberiška, egiptietiška , graikiška….? Skaičiau, kad Romos imperijos valdovai buvo romėnai. kitos tautos priklausė nuo romėnų valdžios malonės. Matyt, ir kitos tautos priklausė nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų lietuvių malonės.
lit-svinai teigia priešingai, – valstybė priklausė ne viešpačiui (suverenui), o tarnui (vasalui).
Pastabėlė Autoriui. Skaičiau, kad lenkų gyventojų dauguma Vilniuje buvo tik maždaug nuo 1920 iki 1940 metų (iš Lenkijos atsikraustę lenkų kolonistai), o dauguma Vilniaus gyventojų vis dėlto buvo… žydai. Juk neveltui Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale!
O dar turint galvoje, jog okupanto statistika darbuojasi, kaip ir Kremliaus statistika carų ir bolševikų laikais* (o dar ir cerkvė skubėjo čia rastą narodą rusiškai melstis išmokyti ir pereiti prie jų kalbos)… Statistikos pareiga – įrodyti, jog okupantas tik atsiėmė, kas jam „visada priklausė” (net kai jis pats Žemėje dar neegzistavo). Šiąnakt „Svoboda” apie statistikos vaidmenį pasakojo.
……………….
* Gal kas pamenate sovietmečio anekdotą, kaip viršininkas liepia darbuotojui ataskaitai jų darbo rodiklius suskaičiuoti, o darbuotojas jo klausia: „O kiek reikia?”
kas antras yra politologas arba krepšinio žinovas. O ar turime nors vieną istoriką, kuris parašytų rimtą straipsnį ir duotų atkirtį, nebijodas paskelbti savo pavardės? Ei, istorikai! Aūūū! Atlyginimus tai gaunate iš mokesčių mokėtojų kišenės!
Turėjome istorikų, tokių, kaip a.a. dr. doc. Romas Batūra, tačiau susidarė įspūdis, kad paskutiniais metais didžioji žiniasklaida (LRT ir pan.) galimai ignoruodavo jo tyrinėjimus ir įžvalgas.
Dėl asmeninio LRT valdovų skonio kasdienės raiškos per TV (piktnaudžiaujant turima prieiga prie jos vairo), dėl jo brukimo žiūrovams, ignoruojant visus kitus specialistus, abejonių dėl jų nuostatų nekyla. Matant dalies laidų istorijos temomis pagrindinį veikėją, susidaro vaizdas, jog kalba LRT savininkas (ar bent jau pagrindinis akcininkas, mecenatas).
Apie “strateginį partnerį’ gerai arba nieko, lietuvių mokyklų uždarymas Baltarusioje nesvarbu, galimas , kad ir neoficialus, lietuvių kalbos valstybinio statuso siaurinimas, švietimas valstybine lietuvių kalba kai kuriose savivaldybėse taip pat nesvarbu? Jei nelieti šių problemų, kaip istorikas galimai turi progą pasisakyti didžiojoje žiniasklaidoje? Tokia mano nuomonė.
Baltarusių istorikas: vientautis Vilnius – „fignia“
– diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/baltarusiu-istorikas-vientautis-vilnius-fignia-1147100
„Baltarusių daug priėmusioje Varšuvoje susirinko baltarusių intelektualai. Jų pokalbio tema pavadinimu: „Vilnius ir Varšuva – mūsų“. Kodėl baltarusiai už juos kovoja, bet jų neužgrobs? „Vilnius kaip vientautis, monoetninis miestas, tai ne Vilnius, tai kažkokia nesąmonė“, – sakė Baltarusijos istorikas Cimoch Akudovič.”
O kur dar mūsų įstatymas leidžiantis balsuoti užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi (!!!). Beje, straipsnyje minimo seimūno pavardė kilusi iš BY. Bent jau mano tėvai turėjo ten pažįstamų su tokia pavarde.
Ar litvinizmas kelia grėsmę Lietuvai?
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-litvinizmas-kelia-gresme-lietuvai?video=1
„Lietuvoje diskusijas kelia baltarusių istoriko frazė apie Vilnių. „Vienatautis Vilnius – fignia”, sakė C.Akudovič. Kaip baltarusiai mato Vilnių? Ar tas jų požiūris mums pavojingas? Ar litvinizmas kelia grėsmę Lietuvai?”
Dalyvauja kultūros istorikas, VU docentas Darius Kuolys.
Ar neatrodo: jei tai būtų tikra opozicija, jie nekalbėtų Batkos vadovėlių frazėmis. Tai tik jauni Batkos varžovai, kuriems svarbu išsaugoti Kremliaus užnugarį, įtikti jam, o ne Vakarams. – O už Lietuvos ujimą Kremlius juos tikrai visokeriopai rems.
Varšuva priėmė baltarusių intelektualus su Baltarusijos istoriko Cimuch Akudovič pareikšta “fignia” nesąmone tam, kad pridengtų savo veiklą, lenkinant ir plėšiant Vilniją. Tai matosi iš LTSR MA Kalbotyros ir literatūros instituto leidinio pagal dr. K. Garšvos publikaciją (p. 15 – 19, Vilnius, 1989):
“Iki 1569 m. (faktiškai iki 1697) LDK vyriausybė lenkų kolonistus, kaip ir kitus svetimšalius, griežtai ribojo: įsileisdavo tik dvasininkų, kurie šeimų nekūrė, ir šiek tiek amatininkų. … Vyskupas E. Ropas 1905 m. gruodžio mėn. įsteigė vad. Katalikų demokratų partiją, kuri rūpinosi paversti lenkais gudus ir lietuvius. Pilsudskininkai 1925 – 1938 m. uždarė 195 Vilnijos privačias mokyklas. … 1942 – 1947 m. tarp Gervėčių ir Pelesos lietuvius plėšė, mušė ir žudė baltieji lenkų partizanai (“armija krajova”). Už lietuvių kalbos palaikymą nužudytas ir buvęs Gervėčių kunigas A. Jakavonis.”