Lietuvoje įvairiais būdais skatinama vairuotojus pereiti prie ekologiškesnių transporto priemonių. Vienas iš jų – elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas. Įkrovimo stotelės jau įrengtos ne tik prie valstybinės reikšmės kelių, bet ir populiariausiose miestų vietose, siekiant paskatinti platesnį elektra varomų transporto priemonių naudojimą.
Lietuvoje esantį viešųjų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo tinklą šiuo metu sudaro daugiau nei 1 tūkst. prieigų. Susisiekimo ministerijos iniciatyva, iki 2030 m. Europos Sąjungos (ES) lėšomis šis tinklas, tikimasi, bus išplėstas net septynis kartus – iki daugiau nei 7 tūkst. prieigų.
Įkrovimo infrastruktūros tinklas bus plečiamas šalia valstybinės reikšmės kelių įkuriant net elektromobilių įkrovimo parkus, degalinėse, stotyse, oro ir vandens uostuose bei miestuose, ne tik savivaldybių valdomuose, bet ir privačiuose žemės sklypuose. Tam 2023–2026 m. laikotarpiu iš viso numatytos rekordinės 90 mln. eurų investicijos.
„Siekiame užtikrinti, kad elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra neatsiliktų nuo sparčiai augančio mūsų šalyje registruotų elektromobilių skaičiaus. Pagal nacionalinius elektromobilumo plėtros tikslus ir keliamus Europos Sąjungos reikalavimus elektromobilių įkrovimo infrastruktūra bus toliau vystoma prie pagrindinių valstybinės reikšmės kelių ir visuose miestuose. Šalia valstybinės reikšmės kelių kas maždaug 60 km bus įrengiami 300–600 kW galios įkrovimo parkai“, – detalizuoja Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
Pasak A. Gasiūnienės, visuose Lietuvos miestuose įkrovimo infrastruktūra bus vystoma įgyvendinant savivaldybių patvirtintus plėtrus planus, kartu skatinant ir privačias iniciatyvas. Norima užtikrinti, kad vienam grynajam elektromobiliui tektų 1,3 kW, o įkraunam hibridiniam automobiliui – 0,8 kW šalies bendros suminės viešosios įkrovimo infrastruktūros galios.
Paskatinti turėtų miesto teikiami privalumai
Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko, Klaipėda, kaip ir kiti didieji Lietuvos miestai ir kurortai, turi patvirtintą darnaus judumo mieste planą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama ekologijai ir elektrifikavimui.
„Jau dabar Klaipėdoje kursuoja elektriniai autobusai, o šių metų pabaigoje sulauksime dar 13 prailgintų elektrinių autobusų. Be to, mieste turime 21-ą elektromobilių įkrovimo stotelę ir esame pasitvirtinę tolesnį jų įrengimo iki 2030 metų planą. Tam yra numatytos 368 įkrovimo prieigos, todėl dabar bandome parinkti patį tinkamiausią modelį šių stotelių įrengimui“, – sako jis.
Iš visų įkrovimo stotelių Klaipėdoje, trys yra įrengtos ES lėšomis.
„Šios įkrovimo prieigos yra didelės galios, jas galima rasti prie Naujojo Turgaus, autobusų stoties ir Vingio gatvėje. Skaičiuojame, kad būtent šios trys įkrovimo prieigos yra vienareikšmiškai populiariausios visame mieste – per mėnesį jose būna virš 900 krovimo sesijų. Likusios įkrovimo prieigos yra vidutinės galios, jose skaičiuojame apie 300 krovimo sesijų per mėnesį“, – dalinasi pašnekovas.
„Regitros“ duomenimis, 2023 metų rugsėjo 1 dieną Klaipėdos apskrityje fiksuoti 1995 elektromobiliai, iš kurių 1162 – grynieji elektromobiliai. Iki 2021 metų sausio 1 dienos Klaipėdoje buvo tik 375 grynieji elektromobiliai.
„Šis skaičius per paskutinius trejus metus padidėjo daugiau negu penkiagubai. Prie to daug prisideda miesto paskata, pavyzdžiui, šių transporto priemonių vairuotojai Klaipėdoje gali važiuoti autobusų juosta ir nemoka vietinės rinkliavos už automobilių parkavimą“, – tikina jis.
Pašnekovo manymu, elektromobilių srautas turėtų didėti ir ateityje – vien tai, kad vairuotojai gali nemokėti už automobilio parkavimą, gali pastūmėti elektromobilio link tuos, kurie dirba arba daug laiko praleidžia miesto centre, kur rinkliava pati didžiausia.
„Žmonės skaičiuoja, kad ilgainiui tai gali padėti sutaupyti. Be to, leidimas važiuoti autobusų juosta padeda sutaupyti laiko, kadangi nereikia stovėti bendrose automobilių spūstyse. Ateityje peržvelgsime, ar pavyks įrengti daugiau didelės galios įkrovimo prieigų, nes vairuotojui svarbiausia greitai pasikrauti elektromobilį ir keliauti toliau. Ilgai laukti nenori niekas“, – sako specialistas.
A. Žukas priduria, kad norint, jog elektromobilių skaičius didėtų, žmogus turi matyti naudą ir nebijoti, kad elektromobilis gali išsikrauti, neradus vietos, kur papildyti jo bateriją.
„Norime, kad krovimas būtų patogesnis, todėl dėliojame planus, kaip įkrovimo prieigas įrengti gyvenamųjų kvartalų ir daugiabučių prieigose. Pagrindinė miesto paskata tiems, kurie svarsto, ar verta įsigyti elektromobilį, bus įgyvendinama įrengiant įkrovimo stoteles“, – dalinasi pašnekovas.
Kaune išdygs labai didelės galios stotelės
Darnaus judumo mieste planą turi ir Kaunas – pasak Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Matusevičiaus, šio plano įgyvendinimo dalis yra mažos taršos zona, kuri aprėpia Kauno Senamiestį.
„Šiuo metu renkami statistiniai duomenys apie tai, kiek ir kokios taršos automobilių tranzitu kerta Senamiesčio zoną, o juos surinkus, bus sprendžiama, kokį apmokestinimo būdą taikyti tam tikriems automobiliams“, – sako jis.
Viešojoje erdvėje diskutuojama, kad į šią zoną elektromobiliai galėtų patekti nemokamai. 2023 metų rugsėjo 1 dienos duomenimis, Kauno apskrityje buvo 3452 elektromobiliai, o lyginant su 2021 sausio 1 dienos duomenimis, šis skaičius yra išaugęs kone penkiagubai – tuomet buvo registruoti tik 727 elektromobiliai.
Norint užtikrinti tinkamas elektromobilių krovimo sąlygas ir didesnį prieinamumą, Kaune ES lėšomis buvo įrengta 11 įkrovimo stotelių: įprastos galios įkrovimo prieigas galima rasti Laisvės alėjoje, prie Kauno klinikų, Zoologijos sodo, Kauno pilies, autobusų parko, „Žalgirio“ arenos. Netoli Karmelitų bažnyčios esančios dvi įkrovimo stotelės leidžia naudotis ir įprastos, ir didelės galios įkrovimo galimybe.
„Europos Sąjungos lėšomis įrengėme 10 įprastos ir vieną didelės galios įkrovimo prieigą. Tiesa, pastaroji, prie Karmelitų bažnyčios, yra vienareikšmiškai populiariausia. Nuolat didėjantis įkrovimo stotelių skaičius ir mažų emisijų zonos įkūrimas turėtų paskatinti vairuotojus, turinčius automobilius su vidaus degimo varikliais, pamąstyti apie elektromobilius. Iki 2025 metų gruodžio mėnesio šiose įkrovimo prieigose elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai. Tai taip pat puiki proga pakeisti transporto priemonę ir sutaupyti“, – dalinasi pašnekovas.
Jo teigimu, Kauno miesto savivaldybė yra užsibrėžusi iki 2030 metų įrengti net 106 įprastos, vidutinės, didelės ir labai didelės galios įkrovimo prieigas. Be to, viešosios įkrovimo prieigos Lietuvos miestuose vis sparčiau vystomos ne tik savivaldybių, bet ir privačių operatorių iniciatyva.
