Turto bankas, valdantis apie penktadalį valstybės nekilnojamojo turto, per artimiausius 2-3 metus prie valstybės valdomų administracinių pastatų ketina pastatyti mažiausiai 380 elektromobilių įkrovimo stotelių. Viso projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų. Tikimasi, kad padedant Aplinkos ministerijai, dalį lėšų projektui pavyks gauti iš ES struktūrinių ir klimato kaitos fondų.
Vadovaujantis vyriausybės planais, visos valstybės įstaigos turėtų pereiti prie mažiau taršaus transporto iki 2030-ųjų. Iki 2025-ųjų toks transportas turi sudaryti iki 60 proc. visų valstybės reikmėms naudojamų automobilių. Tokių automobilių priskaičiuojama daugiau nei 11 tūkst.
„Jei norime pasiekti realų pokytį mažinant taršą, valstybės institucijos turi rodyti pavyzdį. Turime ne tik didinti mažiau taršių automobilių parką, bet ir daug sparčiau plėsti elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą. Itin svarbu, kad prie valstybinių pastatų atsirasiančios įkrovimo stotelės būtų naudojamos ne tik įstaigų reikmėms, bet prieinamos ir gyventojams“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vienos pirmųjų projekto stotelių jau įrengtos prie Aplinkos ministerijos, netrukus atsiras prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Kitų metų pradžioje Turto bankas ketina skelbti pirkimą, po kurio turėtų prasidėti 80-100 elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas.
„Elektromobilių įkrovimo stotelės yra viena iš mūsų „žaliojo“ plano dalių. Ketiname įsigyti nutolusių saulės elektrinių parkų dalių, nagrinėjame alternatyvą statyti savo elektrinių parką, ketiname pasiūlyti klientams energijos taupymo ir išmetamo CO2 mažinimo būdus, nuolat atnaujiname ir šiltiname nusidėvėjusius pastatus. Kalbamės su ministerijomis, kokios yra galimybės elektromobilių įkrovimo stotelių statybai ir kitiems tvarumo projektams dalį lėšų gauti ir iš ES paramos programų“, – aiškina Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Įkrovimo stotelės ir regionuose
Pasak M. Sinkevičiaus, Turto bankas valdo objektus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, todėl elektromobilių įkrovimo stotelės priartės prie žmonių ir tose vietose, kur įprastai galbūt jų įrengti niekas neketintų.
„Sieksime, kad kuo daugiau stotelių galėtų pasinaudoti ne tik tarnautojai, įstaigos, bet ir gyventojai. Tokioms vietoms bus teikiamas prioritetas įrenginėjant stoteles. Tokiu būdu ir investicija greičiau atsipirktų ir žymiai prisidėtume prie įkrovimo infrastruktūros kūrimo ne tokiuose verslui patraukliose vietose“, – įsitikinęs M. Sinkevičius.
Turto banko skaičiavimu, iš 180 objektų, prie kurių ketinama įrengti įkrovimo stoteles, apie trečdalis bus laisvai prieinama visuomenei, su kitų objektų nuomininkais bus tariamasi, kad šie sudarytų galimybę gyventojams patekti į uždaras aikšteles ar kiemus, kuriuose bus stotelės.
„Matome gerą galimybę institucijoms tapti atviresnėms, bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis bei dalytis kuriama infrastruktūra. Kalbėsimės su kiekviena valstybės turtą besinuomojančia institucija apie tokias galimybes“, – teigia M. Sinkevičius.
Stotelių plėtrai – išmanūs sprendimai
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 10 tūkst. elektromobilių ir yra vos 600 viešos prieigos elektromobilių stotelių. Pasak ekspertų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra nespėja vytis automobilių pardavimų, tad institucijų užmojai – sveikintini. Tuo pačiu negalima užmiršti ir standartų, kurie turėtų būti keliami tinklo plėtrai.
„Nuo 2020-ųjų pradžios, per nepilnus pustrečių metų, elektra įkraunamų automobilių skaičius Lietuvoje padidėjo beveik keturis kartus. Deja, bet ne visi gyventojai turi galimybę įsidiegti įkrovimo stoteles savo namuose ar kiemuose, o kartu tai ir labai didelė investicija. Tad siekiant įgyvendinti ekologiško transporto plėtros planus, būtina kuo greičiau išvystyti viešąjį įkrovimo tinklą, kuris ne tik užtikrintų patogų įkrovimą, bet ir būtų orientuoti į kuo ekonomiškesnę plėtrą ateityje“, – sako išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios bendrovės „Inbalance grid“ bendraįkūrėjas Nerijus Šiaulys.
Pasak jo, kuriant elektromobilių infrastruktūrą, ne mažiau už kiekybę svarbu kokybė – reikalingi išmanūs, elektros tinklo poreikius atliepiantys ir į pokyčius greitai reaguojanti gebantys sprendimai.
„Numatyta ambicinga plėtra reikalauja kalbėti nebe tik apie stotelių pastatymą, bet apie bendro tinklo sukūrimą. Kadangi miestuose elektros tinklas tampa ribotas, turėsime jam padėti – pasitelkti dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi paremtus sprendimus, kurie padeda išvengti tinklo perkrovų. Daiktų interneto pagalba, sujungus išmanius įrenginius, elektromobilių vairuotojams galėsime suteikti tvarią, aukščiausios kokybės įkrovimo paslaugą už žemiausią kainą“, – teigia N. Šiaulys.
