Penktadienis, 9 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos dirvožemio studijoje – ir blogos, ir geros žinios

www.alkas.lt
2023-10-21 10:00:46
40
PERŽIŪROS
0
Lietuvos dirvožemio studijoje – ir blogos, ir geros žinios | fcomm.lt nuotr.

Lietuvos dirvožemio studijoje – ir blogos, ir geros žinios | fcomm.lt nuotr.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) sumanymu grupė mokslininkų parengė Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją.

Joje žinovai išanalizavo esamą šalies dirvožemių erozijos rizikos padėtį bei pateikė tris scenarijus, kaip ateityje ją gali pakeisti ūkinės veiklos pobūdis, intensyvumas bei klimato kaita.

Šios studijos duomenys itin svarbūs žemės ūkio sektoriui ir šiam sektoriui paslaugas teikiančiam verslui, ja remsis ir šalies finansų įstaigos, vertindamos, kokį poveikį aplinkai daro jų teikiamos finansinės paslaugos – tokius lūkesčius joms kelia Europos Centrinis Bankas.

Europos Komisija, pristačiusi Žaliojo kurso politiką, paskelbė tikslą iki 2050-ųjų paversti Europą pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.

Svarbų vaidmenį siekiant tikslo atlieka ir finansų įstaigos.

Jos ne tik rengia savo veiklos perėjimo prie neutralumo klimato kaitai strategijas, bet vertins ir kokį poveikį aplinkai daro jų teikiamos finansinės paslaugos  –  ūkinių veiklų finansavimas.

„Praktinis Žaliojo kurso įgyvendinimas yra susijęs su daugybės klimato rizikos veiksnių vertinimu ir duomenų valdymu.

Tam, kad finansų įstaigos galėtų vertinti finansuojamos veiklos poveikį aplinkai, joms reikalingi duomenys apie svarbias, ūkinės veiklos sąlygojamas fizines klimato kaitos rizikas Lietuvoje.

Pastebėjus tokių duomenų trūkumą nuspręsta rengti studijų atlikimą, o jų rezultatais kviečiama naudotis visus – tiek pačius ūkininkus, tiek žinovus, kuriems tokios žinios gali būti svarbios“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo studiją atliko nepriklausomi žinovai doc. dr. Jonas Volungevičius, prof. dr. Darijus Veteikis ir dr. Laurynas Jukna.

Mokslininkai nustatė Lietuvos dirvožemio degradacijos ir erozijos rizikos laipsnį žemės ūkio teritorijose ir įvertino finansuotinos ūkinės veiklos poveikį šios rizikos pokyčiui.

Šios studijos duomenys kartu su anksčiau LBA sumanymu atliktu Klimato kaitos rizikų XXI a. viduriui tyrimu yra vieši ir atviri naudoti visiems.

Dirvožemis | pixabay.com nuotr.
Dirvožemis | pixabay.com nuotr.

„Svarbu, kad tyrimo duomenis taikytų ne tik finansų sektorius, bet ir žinovai, ruošiantys žemės ūkio strategijas, numatantys ir formuojantys teritorijų naudojimo bei planavimo politiką.

Šios studijos duomenys taip pat svarbūs ir rengiant Vyriausybės programą, numatant žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą savivaldybių lygmeniu.

Bet pats pagrindinis studijos duomenų naudotojas, žinoma, yra pats žemės ūkis“, – teigia vienas iš studijos rengėjų doc. dr. Jonas Volungevičius.

Žinovas pabrėžia, kad ūkininkai, susipažinę su šia ataskaita neturėtų išsigąsti – jiems tai turėtų būti tik sufleris leidžiantis nustatyti galimas rizikas bei ūkines veiklas, kuriomis tas rizikas mažintų ir tokiu būdu stiprintų dirvožemio naudojimo tvarumą.

Anot J. Volungevičiaus, atliktos studijos duomenys taip pat naudingi įmonėms, kurios į Lietuvą importuoja žemės dirbimo technologijas, biocheminius bei cheminius dirvožemio gerinimo ir saugos preparatus.

Ji taip pat pravers ir aplinkosaugininkams rengiant savo veiklos strategijas bei teikiant patarimus ūkinės veiklos žemės ūkyje intensyvumo pritaikymui.

Dirvožemio erozija – žmogaus veiklos pasekmė

Lietuvoje dirvožemio erozijos problema žemės ūkio teritorijose yra sukurta per pastaruosius 70 – 80 metų, kuomet buvo suformuota ir įgyvendinta intensyvaus žemės ūkio strategija, o dirvožemis naudotas siekiant kuo didesnio ūkinės veiklos veiksmingumo.

„Tai, kad Lietuvos teritorija, vertinant dirvožemio erozijos kontekste bei kitų Europos valstybių atžvilgiu, atrodo pakankamai gerai, nėra mūsų šalies nuopelnas.

Tokia padėtis susiklostė dėl geografinių sąlygų“, – sako J. Volungevičius.

Anot jo, Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje su vyraujančiu lyguminiu, banguotu ar lėkštai kalvotu reljefu. Tokios sąlygos palankios vešliai augmenijai.

Apgalvotai ūkininkaujant tokiame kraštovaizdyje dirvožemio erozija nesunkiai valdoma.

Pasak žinovo, padėtis Lietuvoje nėra tolygi, tai lemia kalvotų ir lyguminių agroekosistemų teritorinis pasiskirstymas.

Vidutiniškai Lietuvoje yra maždaug 18–19 proc. eroduotų žemės ūkio dirvožemių. Tokių savivaldybių, kurių rodikliai viršija vidurkį, nėra daug – jų apie 10, daugiausia pietryčių Lietuvoje.

Mokslininko duomenimis, sudėtingiausia padėtis yra Utenos r. sav. teritorijoje – čia net 55 proc. eroduotų žemės ūkio naudmenų, taip pat prastesnė situacija Alytaus, Zarasų, Molėtų r. savivaldybėse.

Jis atkreipia dėmesį, kad eroduoto dirvožemio plotų dalis skaičiuojama tik nuo žemės ūkio naudmenų.

Lietuvos dirvožemio dangos erozijos laipsnio ir rizikos tyrimo rezultatai parodė, kad siekiant pritaikyti žemės ūkio sektoriaus plėtrą bei jo finansavimą klimato kaitos ir kraštovaizdžio ekologinio tvarumo kontekste, turi būti skiriamas didelis dėmesys regioninei žemės ūkio politikai bei ūkinės veiklos žemės ūkyje priemonių rėmimo ir skatinimo diferencijavimui.

Galima suvaldyti

Žinovo teigimu, suvaldyti dirvožemio eroziją įmanoma, bet tai priklauso nuo visų – ūkininkų, jų finansinių partnerių, valstybės institucijų bendrų veiksmų.

„Lietuvoje dirvožemio erozijos problema atsirado todėl, kad sovietiniu laikotarpiu žemė buvo intensyviai dirbama, pagrindinis tikslas buvo užauginti kuo daugiau gamybos.

Apie aplinkos apsaugą tuomet mažai kas begalvojo. Todėl dabar kovojame su žmogaus sukurta problema“, – sako studijos rengėjų atstovas.

Kraštovaizdžio gamtines, o tuo pačiu ir dirvožemio agroekologines galimybes atkurti ir stiprinti gali bearimių technologijų, mulčiavimo, komposto, organinių trąšų naudojimas.

„Dirvožemio kokybės atsistatymui ir palaikymui labai svarbus natūralus organinės medžiagos kaupimasis dirvožemyje, jo kokybinių parametrų gerėjimas, biologinės įvairovės didėjimas ir visų jos funkcinių grupių buvimas.

Bet tam, kad tai nutiktų, turi būti taikomos ir derinamos tarpusavyje atitinkamos agrotechninės, agrocheminės, biocheminės bei sėjomainos priemonės.

Jei prieš 70–80 metų būtume įsiklausę į kraštovaizdžio geoekologines galimybes, reljefo pobūdį, dirvožemio natūralias gamtines galimybes, būtume išvengę erozijos židinių formavimosi ar bent jau jų plotus sumažinę iki minimumo“, – sako J.Volungevičius.

Dirvožemio erozijos įtaka klimato kaitai – milžiniška.

Susidaro uždaras ratas – kuo intensyviau dirbama žemė, tuo intensyviau mineralizuojasi organinė medžiaga, erozija dar labiau tai skatina.

Dėl to, o ir dėl dirvožemyje esančių karbonatų tirpimo, intensyvėja anglies dvideginio emisija. Didėjantis jos kiekis skatina temperatūrinius disbalansus.

Tai skatina sausras, vėjus ir jų gūsius, kas savo ruožtu skatina dirvožemio išpustymą, atmosferos dulkėtumą, kas ir vėl iškreipia natūralų aplinkos dujų emisijos ir temperatūrinį balansą.

Šie veiksniai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos, kuri savo ruožtu atsiliepia dirvožemio naudojimui, jo kokybės išsaugojimui ir naujų iššūkių formavimuisi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dirvožemio apsauga: ką paliksime ateities kartoms?
  2. Žalieji finansai – Lietuvos ateitis
  3. Kas nuo kitų metų keisis Lietuvos ūkiuose?
  4. Lietuvos mokslininkai tiria mikroskopinių grybų paslaptis ir naudą
  5. Išrinkta naujoji Lietuvos bankų asociacijos prezidentė
  6. Lietuvos bankų asociacija kreipėsi į Europos centrinį banką dėl finansų rinkos dalyvių mokesčio
  7. Jau galima išreikšti nuomonę dėl glifosato ateities Europos Sąjungoje
  8. Atnaujintas aktyvus internetinis nekenksmingų gamtai ūkių žemėlapis
  9. „Žalieji” teiginiai atskleidžia teigiamą maisto poveikį aplinkai. Ar tikrai?
  10. Vandens motociklai draustiniuose pridaro ypatingos žalos
  11. Siūloma visuomenei įsitraukti į poveikio aplinkai vertinimą
  12. Ekologinis žemės ūkis: gali būti pelningas?
  13. Kitąmet – 100 papildomų bankomatų!
  14. Numatyta, kaip bus saugomas pajūris
  15. ECB pasisakė dėl solidarumo mokesčio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Donaldas Trampas ir Grenlandija
Akiračiai

L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę

2026 01 08
Tiltas per Danę
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje projektuojamas naujas tiltas per Danės upę

2026 01 08
Kelias, žiema
Gamta ir žmogus

Policija įspėja, kokių klaidų nedaryti žiemą

2026 01 08
G. Nausėda ir F. Mercas
Lietuvoje

Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu

2026 01 08
Ugniagesiai gelbėtojai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie pavojus ant ežerų ir tvenkinių

2026 01 08
Lokys
Lietuvoje

Atnaujinta gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo tvarka

2026 01 08
Susitikimas su bendruomene
Lietuvoje

Ministras su gyventojais aptarė Tauragės poligono plėtrą

2026 01 08
Daugiabučiai
Lietuvoje

Per 3 mėn. – beveik 10 000 deklaruotų vilniečių

2026 01 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Sausio 13-osios gynėjai – Eglei Bučelytei: Jūs neturite teisės spekuliuoti Sausio 13-osios  žuvusiųjų atminimu
  • +++ apie A. Medalinskas. Spogstanti 2026 m. pradžia… Ką ji sako?
  • John Haughey (The Epoch times) apie L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę
  • Naivus klausimas apie Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Kuolys. Moteris, liaudiškai tariant Boba, su Tarškyne ir kiti galingi mūsų galo simboliai
  • S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai
  • L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę
  • J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

Kiti Straipsniai

G. Nausėda ir F. Mercas

Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu

2026 01 08
Žvejyba

Žvejybos plotų valstybiniuose telkiniuose naudojimas: paprastas gidas norintiems gauti leidimą

2026 01 08
Klaipėdos miesto gyventojai, 1991 m. sausio 13 d. budintys prie Merijos pastato

Klaipėdos pilies muziejuje vyks renginys, skirtas Laisvės gynėjų dienai

2026 01 08
Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

2026 01 08
Rimantas Šadžius

Lietuva teikia R. Šadžiaus kandidatūrą į ECB pirmininko pavaduotojo postą

2026 01 07
LNOBT rūmai

Kompozitorius A. Martinaitis – apie Sausio 13-ąją LNOBT prikeliamą „Gailestingumo altorių“

2026 01 07
Juozas Skirius

„Savas pas Savą“: JAV lietuvių ir Lietuvos prekybą skatinusio centro istorija

2026 01 07
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Šliūpo muziejus

Kviečia virtuali paroda „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“

2026 01 07
„Sengirės fondas“

„Sengirės fonde“ – naujas rekordas: skirta 200 tūkst. parama

2026 01 07
Kibernetinis saugumas

Kibernetinio saugumo prognozė 2026-iesiems: įspėja ruoštis programišiams su DI smegenimis

2026 01 07

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Sausio 13-osios gynėjai – Eglei Bučelytei: Jūs neturite teisės spekuliuoti Sausio 13-osios  žuvusiųjų atminimu
  • +++ apie A. Medalinskas. Spogstanti 2026 m. pradžia… Ką ji sako?
  • John Haughey (The Epoch times) apie L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę
  • Naivus klausimas apie Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu
  • Mikabalis apie Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Stogo pakalimai | ruukki.com nuotr.

Stogo keitimui tinkamoms medžiagos – kokybės garantija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai