Artimiausią dešimtmetį mūsų pajūris bus saugomas nuo audrų, kitų gamtinių procesų neigiamo poveikio kopagūbrį tvirtinant žabų tvorelėmis, šakų klojiniais, o krantą papildant smėliu.
Gausėjančių poilsiautojų srautų daromos žalos bus siekiama išvengti plečiant ir atnaujinant takus, laiptus ir kitą rekreacinę infrastruktūrą. Šios priemonės numatytos Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2021–2030 m. laikotarpiui.
Krantotvarkos priemonės ir jų apimtys programoje skirstomos teritoriniu principu – išskiriami 4 kranto ruožai: Šventosios – Palangos kranto ruožas, Pajūrio regioninis parkas, Klaipėdos rekreacinė zona, Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Siekiant išsaugoti stabilų Baltijos jūros krantą ir apsauginį kopagūbrį, užtikrinti pajūrio ekosistemų teikiamas paslaugas šiuose kranto ruožuose, siūloma kopagūbrį tvirtinti žabų tvorelėmis bei pridengti vietas, nuo kurių labiausiai išpustomas smėlis, ir šlaitus šakų klojiniais.
Tokiu būdu kopagūbryje stabdomas smėlio išpustymas kopagūbrio viršūnėje bei jo lėkštuose šlaituose, skatinama kopagūbrio regeneracija ir sudaromos sąlygos smėlio akumuliacijai.
Be to, programoje numatoma kasmet įrengti ar atnaujinti rekreacinę infrastruktūrą – takus, laiptus, taip užtikrinant kopagūbrio apsaugą nuo poilsiautojų keliamo neigiamo poveikio. Šventosios – Palangos kranto ruože ir Klaipėdos rekreacinėje zonoje siūlomos specifinės krantotvarkos priemonės, kurios apima Šventosios – Palangos kranto ruožo papildymą smėliu ir povandeninio pylimo-bangolaužio formavimą tarp šiaurinio Klaipėdos uosto molo ir I Melnragės paplūdimio centrinio įėjimo.
Taip pat buvo išskirti jautriausi kranto ruožai Lietuvos pajūryje, kurių tvarkymui bus teikiamas prioritetas. Tai Šventosios šiaurinė rekreacinė zona, kurioje reikia „sugaudyti“ kiek galima didesnius iš pietinės Šventosios uosto pusės vėjo, bangų ir srovių nešamo smėlio kiekius.
Kita – Palangos rekreacinė zona, joje reikia stengtis toliau kaupti kiek galima didesnes smėlio atsargas kopagūbryje, kadangi šiame ruože vėl gali įsivyrauti kranto ardos procesai. Tai lemia kraštovaizdis –kopagūbris suskaidytas daugybės griovų, per kurias smėlis iš paplūdimio nupustomas į užkopę.
Pajūrio regioninio parko šiaurinėje ir pietinėje rekreacinėse zonose kasmet didėja rekreacinė kranto apkrova, plečiasi urbanizuotos teritorijos, pradėjo funkcionuoti gausiai lankomas kempingas. Daug vienos dienos lankytojų sulaukiama iš gretimų rajonų, todėl jai taip pat reikia daugiau dėmesio.
Klaipėdos rekreacinė zona išskirta dėl to, kad vasarą į ją plūsta ypač daug poilsiautojų. Jau šiais metais joje numatytas povandeninio pylimo-bangolaužio formavimas.
Dalį šio pylimo smėlio bangos išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, taip susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
Dar viena jautri zona – Kuršių nerijos krantas. Apsilankančių Kuršių nerijoje poilsiautojų skaičius sparčiai auga. Apsauginis paplūdimio kopagūbris yra vienas iš pagrindinių šio unikalaus gamtos kampelio kraštovaizdžio elementų, kurio išsaugojimas yra tiesiogiai susijęs su visos vietovės išsaugojimu. Todėl jo priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.
Programa parengta remiantis ankstesnių krantotvarkos programų rezultatų įvertinimu, tarptautine krantų tvarkymo patirtimi, strateginių krantotvarkos alternatyvų, antropogeninių veiksnių ir gamtinių procesų vertinimu.
Krantų tvarkymo strategijoje prioritetas suteiktas buveinių ir natūralių krantinių procesų apsaugai. Remiantis Helsinkio konvencijos rekomendacijomis, įgyvendinant krantotvarkos priemones, pirmenybė teikiama natūralioms bei tam rajonui būdingoms medžiagoms, numatant krantotvarkos priemonių derinimą tarpusavyje.
Be to, įgyvendinamas principas, kad krantotvarkos priemonių įdiegimas viename kranto ruože neturi pakenkti gretimo ruožo kranto juostos būklei.
Pajūrio juostos tvarkymo programoje kranto tvarkymo priemonės ir jų apimtys numatytos 2021 – 2025 m. laikotarpiui ir bus patvirtintos aplinkos ministro įsakymu. Tačiau, atsižvelgiant į galimus gamtinių procesų bei antropogeninės veiklos plėtros sąlygotus Lietuvos jūrinio kranto būklės pokyčius, programa 2021 – 2026 m. laikotarpiui gali būti tikslinama. Pavyzdžiui, tokiu atveju, jei didės ekstremalių audrų skaičius.
Pajūrio juostos tvarkymo programą 2021–2030 m. laikotarpiui parengė Aplinkos ministerija kartu su Gamtos paveldo fondu.
