Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Dirvožemio apsauga: ką paliksime ateities kartoms?

www.alkas.lt
2021-06-12 14:30:30
3
Dirvožemis | pixabay.com nuotr.

Dirvožemis | pixabay.com nuotr.

Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas, todėl nedelsiant būtina imtis veiksmų, norint jį išsaugoti, teigia aplinkosaugos ekspertai ir šioje srityje dirbantys mokslininkai. Nerimą kelia nuosekliai mažėjanti dirvožemio organinė anglis, nuo kurios priklauso dirvožemio kokybė, derlingumas.

„Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus ūkininkaujama netausiai, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas“, – teigia analizę atlikusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Pasak jos, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. Neretai dėl žinių trūkumo ar tiesiog trąšų pardavėjų sudaromų tręšimo planų, nežinodami kiek ir kada naudoti trąšas, ūkininkai išberia perteklinį kiekį trąšų, kurios užteršia paviršinius vandenis, nukenčia dirvožemio kokybė.

„Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Nėra tinkamo reglamentavimo, nėra reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako K. Gurjazkaitė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Vis dėlto, ekspertės manymu, Lietuva turėtų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus susijusius su dirvožemio apsauga.

Reikalingas dirvožemio įstatymas

Aplinkosaugos koalicijos atlikta analizė rodo, kad šiuo metu nėra imtasi pakankamai veiksmų dirvožemiui apsaugoti. Nėra dirvožemį saugančio įstatymo, o dabartinės žemės ūkio politikos sistema skatina netvarų šio ištekliaus naudojimą. Doc. dr. Jono Volungevičiaus, Lietuvos dirvožemio draugijos pirmininko, teigimu, žemės ūkio politika turi būti keičiama siekiant išsaugoti dirvožemį.

„Dirvožemis yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Geros būklės dirvožemis yra būtinas žemės ūkio produkcijai gauti. Tai reiškia, kad geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei”, – įsitikinęs J. Volungevičius.

Dirvožemis | pixabay.com nuotr.

Europos Komisija, siekdama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, paskelbė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šia strategija siekiama suderinti darnų žemės ūkio vystymą su aplinkosauginiais tikslais, užtikrinant, kad maisto gamybos ir tiekimo grandinė turėtų teigiamą arba neutralų poveikį aplinkai.

„Tai galima įgyvendinti tinkamu reguliavimu, pavyzdžiui, priimant dirvožemio įstatymą“, – teigia doc. dr. Jonas Volungevičius.

Aplinkosaugos koalicijos apklausa parodė, kad dirvožemio apsaugą užtikrinančiam įstatymui pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (60 proc.).

Užteks remti taršius ūkininkus

Anot Domanto Tracevičiaus, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus, esama žemės ūkio politika ir jos paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas, pavyzdžiui, ariamosios žemės plėtrą gamtinėse buveinėse, kartais netgi erozijai jautriose zonose, chemizuotą ūkininkavimą, dėl kurių prastėja dirvožemio būklė, teršiamas gruntinis ir paviršinis vanduo, intensyvėja klimato kaita. Toks subsidijų mechanizmas, kuomet subsidijomis yra skatinama žalinga praktika turi pasikeisti.

„Finansavimą ūkininkams reikia paskirstyti tokiu būdu, kad aplinkai ir klimatui žalingas ūkininkavimas būtų nepatrauklus. Akivaizdu, kad dirvožemio apsaugai reikalingas įstatymas, o ūkininkai turi būti remiami už dirvožemį tausojančias praktikas“, – teigia D. Tracevičius.

Kad išmokos turėtų būti skirtos labiau tausojančiam ūkininkavimui pritaria 65 proc. Lietuvos gyventojų. Kone tiek pat jų teigia, kad didesnė dabar ūkininkams skiriamos paramos dalis turėtų atitekti dirvožemį tausojančiam ūkininkavimui. Reprezentatyvi Aplinkosaugos koalicijos apklausa atlikta šių metų balandžio–gegužės mėnesiais.

Pasiūlymai politikos formuotojams

Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų, tvariai ūkininkaujančių ūkininkų asociacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, atkreipia politikų dėmesį į dirvožemio prastėjimo situaciją ir ragina imtis kuo skubiausių priemonių jai pakeisti.

Pasiūlymai politikos formuotojams, ką reikėtų daryti, norint išsaugoti dirvožemio kokybę:

  1. Pertvarkyti žemės ūkio paramos sistemą taip, kad ji būtų nukreiptą į aplinką tausojantį ūkininkavimą, neberemiant aplinkai žalingų praktikų.
  2. Apsaugoti ir atkurti gamtines buveines, kurios saugo dirvožemį.
  3. Griežtinti ūkininkavimo sąlygas ariamoje žemėje, sumažinant neigiamą poveikį dirvožemiui.
  4. Reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti šių trąšų patekimą į aplinką.
  5. Nuosekliai stebėti ir saugoti dirvožemio būklę bei šviesti ūkininkus dėl aplinkosaugos naudos.
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Sijonistas says:
    4 metai ago

    ” Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas…” Koks skirtumas. Lietuva taip šauniai brenda į skolas, kad bus kaip Graikijoje, kuri , su Briuselio leidimu, ne tik įmones, bet ir žemę pardavinėja kinams. Kinai ir tesi-rūpina dirvožemiu. Jų ateities kartoms jos reikės. Beje, o kiek dar žemės priklauso Lietuvai ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Teko ,,pa dušam” pasikalbėti su moterimi iš BY pasienio.
      Žemės supirktos neaišku kieno (rusakalbių), nei kokiems tikslams. Į mišką grybauti, uogauti gretimo kaimo žmonių neįleidžia ginkluota sargyba(!!!). Pamatę taku einantį būrelį, vijo riksmais lauk ir visai ne juokais šaudė – su motina ėjusiam vaikui pro pat ausį pralėkė kulka.
      Gyventojai žino, jog įstatymai jiems leidžia gamtos dovanų pasirinkti, tačiau pinigais apšašę buduliai nesupranta, kad, nusipirkę sklypą esantį LT (ar bet kurios kitos valstybės) teritorijoje, nuo tos akimirkos įsipareigoja besąlygiškai ir tos valstybės Konstitucijos laikytis, ją gerbti !

      Atsakyti
      • Sijonistas says:
        4 metai ago

        Užtikrinu, jog kinai taip nesielgs. Tikėkimės, jog kinai išpirks Lietuvos žemę ir iš BY. Beje, o kas pardavinėja Lietuvą rusakalbiams ? Tie, kurie kovoja už perversmą BY ? Ar yra kitokių LT ? Kas bus perversmui pavykus ?

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • k.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)
  • VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą
  • Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai
  • Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

Kiti Straipsniai

Trumpas ir Zelenski

L. Kojala. JAV ir Ukrainos susitarimas: naujas etapas dvišaliame bendradarbiavime

2025 05 01
Veja, pieva

Prie naujo namo – ir nauja veja: nuo ko pradėti

2025 04 13
Elektronikos remontas | tekstukalve.lt nuotr.

Elektronikos prietaisai: taisyti ar atsisveikinti?

2024 11 02
Automobilio plovimas | „PR service“ nuotr.

Plaudami automobilį kieme kenkiate sveikatai ir gamtai

2024 09 01
Sengirės plotas Balbieriškio miške | Vikipedijos nuotr.

Sengirės sukaupia 70 proc. daugiau anglies nei atsodinti miškai

2024 06 29
Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške | sengiresfondas.lt nuotr.

Išskirtinis dirvožemio radinys „Sengirės fondo“ miške

2024 06 07
Nepirk naujo, o taisyk: ieškoma sprendimų, kaip Lietuvoje skatinti daiktų remontą | am.lrv.lt nuotr.

Nepirk naujo, o taisyk: ieškoma sprendimų, kaip Lietuvoje skatinti daiktų remontą

2024 06 01
Atliekų rūšiavimas | vdu.lt nuotr.

Mokslininkė: vien tik rūšiavimas neišsprendžia atliekų pertekliaus žemėje

2024 05 28
Ūkininkai ir mokslininkai sutaria: bearimės žemdirbystės nauda akivaizdi, tačiau reikalingos žinios | klimatokaita.lt nuotr.

Ūkininkai ir mokslininkai sutaria: bearimės žemdirbystės nauda akivaizdi, tačiau reikalingos žinios

2024 04 13
Saulės elektrinė | enmin.lrv.lt nuotr.

Norintys saulės energijos gali burtis į bendrijas

2024 01 26

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • k.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Savaitgalio poilsiui negana

Priminimas tėvams: nelaimei užtenka kelių minučių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai