Rugsėjo 22 d., Klaipėdos senosiose kapinėse (Skulptūrų parke), vyks Jono ir Reginos Budrių perlaidojimo iškilmės.
Rugsėjo 21-ąją, Vilniaus oro uoste sutikti iš Čikagos (JAV) parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva rengėjų, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai.
Urnos su nusipelniusių Lietuvai asmenybių pelenais iš Vilniaus pagarbos ir atminimo iškilmėms pervežtos į Kauną, o iš jo – į Klaipėdą, kurioje šį penktadienį įvyks perlaidojimo iškilmės.
Pasitikime Vilniuje dalyvavo Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas, Laidojimo komisijos pirmininkas Rolandas Kriščiūnas, krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, kiti Lietuvos valstybės pareigūnai, Laidojimo komisijos nariai.
Į Lietuvą sutuoktinių Budrių perlaidojimo proga atvyko ir velionių artimieji.
„Tarpukario, o galbūt ir šiandienos Lietuvos valstybė būtų kitokia be Jono Polovinsko-Budrio esminio vaidmens Klaipėdos kraštui tampant Lietuvos dalimi.
Kaip ir už kiekvieno istorinės reikšmės įvykio, už šio taip pat buvo neeilinės asmenybės, kurių darbai verti pažinimo, o vardai – atminimo.
J. Polovinsko-Budrio ir Reginos Kašubaitės-Budrienės perlaidojimas jiems brangiame krašte yra proga pagerbti, o kartu plačiai priminti jų nuopelnus Lietuvai“, – sakė Vyriausybės vicekancleris R. Kriščiūnas.
„Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės perlaidojimas suteikia mums progą deramai pagerbti vieną ryškiausių mūsų šimtmečio asmenybių – Joną Polovinską-Budrį ir jo išskirtinius nuopelnus, kuriant mūsų valstybę.
Jonas Budrys Klaipėdos prijungimą pabrėžė kaip svarbiausią savo gyvenimo darbą.
Todėl itin džiugu, kad būtent šiais metais, minint Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį, didvyris sugrįžta į Lietuvą“, – sakė krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus.
Sutikime urnos su velionių pelenais palaimintos ir iš Vilniaus pergabentos į Kauną – pagarbos ir atminimo iškilmėms Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
Kaip pažymi Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita, buvusi laikinoji sostinė – svarbi vieta Jono Polovinsko, po Klaipėdos prijungimo žinomo Jono Budrio pavarde, gyvenime.
„Jono Polovinsko-Budrio perlaidojimas – svarbi diena Kauno miestui, kadangi būtent čia vienas pagrindinių Lietuvos žvalgybos kūrėjų gimė, vėliau mokėsi, o tolimuose kraštuose įgavęs karybos patirties, būtent čia, į tuometinę Laikinąja sostinę jis sugrįžta jau kaip patyręs žvalgybininkas, savo patirtį panaudojantis grėsmių apsuptos Lietuvos valstybės saugumui stiprinti.
Iš čia veda jo kelias į Klaipėdą, dėl kurios kovodamas J. Budrys labiausiai ir išgarsėja“, – pažymi istorikas S. Jazavita.
Vis dėlto vieta, su kuria siejami didžiausi J. Budrio nuopelnai, yra Klaipėda.
Kontržvalgybininkui buvo patikėta vadovauti iš Lietuvos kariuomenės karių ir karininkų bei Šaulių sąjungos narių ir savanorių suformuotai Ypatingo paskyrimo rinktinei – junginiui iš beveik 1,1 tūkst. žmonių, vykdžiusiam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją.
Klaipėdos kraštas, iki 1923 m. neapibrėžto statuso teritorija, Versalio taikos nutarimais administruojama valstybių sąjungininkių, galiausiai tapo pripažinta Lietuvos dalimi cesijos būdu.
R. Kašubaitė, vėliau tapusi J. Budrio žmona, taip pat dalyvavo istoriškai reikšminguose Klaipėdos įvykiuose – 1922–1923 m. sandūroje ji dirbo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, Kontržvalgų dalyje.
