Liepos 28 d. minime 125-ąsias Lietuvos žvalgės, visuomenės veikėjos Marcelės Kubiliūtės gimimo metines. Pažymint M. Kubiliūtės atminimą Lietuvos ypatingajame archyve atidaryta virtuali paroda.
Kubiliūtė, gyvendama Vilniuje ir dirbdama Lietuvos žvalgyboje, 1919 m. perėmė ir į Kauną perdavė svarbius Lenkų karinės organizacijos (POW), rengusios plataus masto sukilimą Lietuvoje, dokumentus.
Pagal juos Lietuvos valdžia išaiškino sukilėlių štabą, bunkerį su ginklais ir suėmė kelis šimtus sąmokslininkų, taip užkirsdama kelią perversmui.
„Jos rankose buvo Lietuvos likimas“ – taip apie M. Kubiliūtės žygdarbį prisiminimuose parašė tarpukario Lietuvos žvalgybos vadovas Jonas Polovinskas-Budrys.
1922 m. pasitraukusi į Lietuvą, gyveno Kaune, dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, dalyvavo Birželio sukilime, antinaciniame pasipriešinime, nuo nacių gelbėjo žydus.
Sovietų saugumas 1944 m. rugpjūčio mėn. suėmė M. Kubiliūtę.
Pradžioje jai buvo siūloma skirti 10 m. laisvės atėmimą, tačiau pristigus įrodymų, M. Kubiliūtė 5 metams buvo ištremta į Tiumenės sritį.
Iš tremties grįžo 1949 m., gyveno Tauragėje, vėliau Kaune.
Visą laiką buvo stebima sovietų saugumo, įtariant bendradarbiavimu su užsienio valstybių žvalgybomis.
Persekiojimas nutrauktas tik 1957 m. M. Kubiliūtė mirė 1963 m. birželio 13 d., palaidota Vilniaus Rasų kapinėse.
Įvertinat M. Kubiliūtės nuopelnus Lietuvai, ji 1928 m. buvo apdovanota 2 rūšies 3 laipsnio Vyties kryžiaus ordinu ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 4 laipsnio medaliu, 1930 m. – Vytauto Didžiojo ordino 5-ojo laipsnio medaliu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3 laipsnio medaliu, 2020 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
Parodoje rodomi sovietų saugumo struktūrų dokumentai apie M. Kubiliūtę, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai bei nuotraukos.
Su paroda galima susipažinti Lietuvos archyvų virtualių parodų portale čia arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle čia.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
