Ketvirtadienis, 9 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Damijonaitis. Kas sugriovė Gedimino pilį? Klausimas istorijos mokytojui

Arvydas Damijonaitis, www.alkas.lt
2023-08-14 09:00:24
5.3k
PERŽIŪROS
13
Gedimino pilis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gedimino pilis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

1. „Tvanas“ 1654–1655. Lietuvos žūtis „Apokalipsė“.

Jau mokyklos suole istorija formuoja asmenybės mentalitetą. Atėjo laikas Lietuvos istorijos vadovėliuose mokykloms pateikti esminius tragiškos Lietuvos istorijos faktus apie laukinių rusų ordų antplūdį 1654–1655 metais („Tvanas“ Vl. Terleckas), apie 17 amžiaus vidurio lietuvių genocidą, kai buvo nužudyta 70 proc., apie 2 milijonai Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius, buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų.

Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Lietuva ilgiems amžiams tapo Rusijos imperijos, „tautų kalėjimo“ kaline, imperijos provincija.

Lietuvos mokyklose istorijos vadovėliuose pateikta melo imperijos Rusijos „istorijos“ versija apie „grėsmę iš Vakarų“, nutylima mirtina grėsmė Lietuvai iš Rytų.

1654 m. gegužės 18 d. laukinių rusų ordos (Maskvos DK kariuomenė) ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją.

Krito vienas miestas po kito – Smolenskas (1654 m. rugsėjo 23 d.), Polockas, Vitebskas, Mogiliovas.

Karalius Jonas Kazimieras Vaza atvyko Lietuvos gelbėti, bet panikoje nieko nenuveikęs, nesurinkęs bajorijos išvyko atgal į Lenkiją, Lietuva buvo palikta laukinių rusų ordų valiai.

Žiemos šalčiai buvo sulaikę maskolių siautėjimą, bet 1655 m. jie vėl ėmė žygiuoti į Lietuvos gilumą viską degindami ir žudydami beginklius gyventojus.

1655 m. liepos 30 d. rusai pasiekė Vilnių ir įsiveržė į beginklį miestą be kovos. Tai buvo pirmas atsitikimas Lietuvos istorijoje, kad priešas užėmė jos sostinę.

Miestas buvo turtingas ir gražus.

Nieko tokio savo tėvynėje nematę, rusai ėmė baisiausiai plėšti, viską naikinti, masiškai žudyti beginklius gyventojus.

Visos brangenybės buvo gabenamos į žudikų irštvą Maskvą.

Ten buvo išvežti net rūmų baldai.

Buvo išplėšti bažnyčių ir vienuolynų rūsiai, išmėtyti juose palaidotų žmonių kaulai ir išneštos karstuose rastos brangenybės.

Plėšimų metu rusai padegė miestą, gaisras, kuris truko net 17 dienų ir sunaikino viską, kas dar buvo likę neišplėšta.

Po karo su Maskvos DK Vilniaus nebegalima buvo pažinti, miesto ir gyventojų neliko.

Susprogdinta Gedimino pilis atstatyta tik 20 amžiaus pabaigoje.

Visa tai, kas Lietuvos valstybėje per ilgus amžius sukurta ir sukaupta, buvo sunaikinta laukinių rusų ordų antplūdžių 1654–1655 m., „Tvano“ metu, kodėl lietuviai istorikai apie tai nutyli?

Išdeginta žemė, Lietuvos gyventojai išžudyti, Lietuvos istorijos vienas tragiškiausių puslapių – 1655 metus būtina minėti vienoje gretoje su kitais Rusijos imperijos, genocidiniais nusikaltimais, pvz. 20 amž. masiniais lietuvių žudymais „trėmimų“ priedangoje.

Nebaudžiami, nutylimi nusikaltimai skatina naujus Kremliaus nusikaltimus, būtina teisminiu keliu įvardinti nusikaltimus ir priversti niekingą imperiją kompensuoti…

Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

2. Vytauto tragedija

1. Po nereikšmingo mūšio prie Tanenbergo (Žalgirio mūšis) 1410 m., ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, konfrontacija su ordinu buvo tragiška klaida, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo;

2. Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai.

Vytautas, augęs ir auklėtas ordino aplinkoje (Kryžiuočiai – Popiežiaus kariai), nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, būsimus engėjus rusus.

Didžiausias pavojus lietuviams grėsmingai artėjo iš Rytų, ne iš Vakarų.

Tai yra Vytauto tragedijos priežastis – Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, jo proanūkis Maskvos caras Ivanas Groznis (Ivan Grozni), toliau sekė siaubingi laukinių rusų ordų antplūdžiai iš Maskvos DK, „Tvanas“, kurių metu Lietuva buvo nužudyta tiesiogine prasme.

Lietuva neteko 60–70 %,apie du milijonus savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas iki pamatų;

3. Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė, kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją, į „Stalino saulę”, trėmimus, masines lietuvių žudynes.

Net „Žalgirio” sporto klubas propagandos tikslu buvo įkurtas Maskvoje, 1944 metais;

4. Rusijos imperija yra ne tik blogio (R. Reiganas), bet ir melo imperija, nes jos istorija yra parašyta pagal politikų scenarijų.

Pavyzdžiui, epas „Slovo o polku Igoreve”, yra falsifikatas, pagamintas Prahoje 19 amžiaus pradžioje.

Šio epo ir kitų klastingų pasakų pagrindu sukurta imperinės, totalitarinės Rusijos „istorija“.

Deja, iki šiol nužudytos Lietuvos mokykloms yra pateikta melo imperijos Rusijos „istorijos“ versija.

Paklauskit istorijos mokytojo – kas ir kada sugriovė Gedimino pilį?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“
  2. A. Vaišvila. Kada kyla klausimas dėl II pasaulinio karo pabaigos?
  3. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  4. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  5. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  6. A. Matulevičius. Tik vienas klausimas, visam būriui „teisuolių“
  7. Kviečiam susipažinti su Vilniaus istorija per septynis Gedimino pilies bokšto langus
  8. Pirmą kartą kviečiama pasitikrinti istorijos žinias
  9. Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas
  10. A. Butkus: Rusui laikyti Latvijos istorijos egzaminą yra „širdies draskymas“
  11. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
  12. Istorijos mokytojas: Mokinius išmokome begalės enciklopedinių faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių
  13. Kinas pasakoja pasauliui apie skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį (video)
  14. Vilniuje – teatralizuota meninė akcija Gedimino pilies kalno papėdėje
  15. Istorijos mokytojas: Yra žmonių grupė, kurie savęs nelaiko patriotais

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. O kas says:
    3 metai ago

    nuskuto kalną? Ar jau kalnas sutvarkytas? Kiek metų… vyksta? Kiek mokesčių mokėtojams tai kainavo? Kas tvarkė? Ar viskas skaidru?

    Atsakyti
    • A nia? says:
      3 metai ago

      O ar ne Zuokas?

      Atsakyti
      • Tadas says:
        3 metai ago

        Medzius nueme nes istoriskai ju ten pirma ir nebuvo!

        Atsakyti
        • Sakot? says:
          3 metai ago

          Tikrai? Yra mūsų dėstytojos E. Vengrienės jaunystės nuotraukos, pirmųjų pokario nuotrauka Gedimino kalno fone. Medžiai kalne NE JAUNI jau buvo…

          Atsakyti
          • Tadas says:
            3 metai ago

            Is kur tu du@rniu ant tos lietuvos , tu nusikelk i pilies statybu ar jos perstatymo pradzia, arba bent 17 amziu.

          • Garbiajam m.dr. Tadui says:
            3 metai ago

            Ak – jaučiuosi tartum rožių puokštę iš Tamstos gavusi. Quel charme! Merci beaucoup !

          • Tadas says:
            3 metai ago

            Il n’y a pas de quoi.

    • Teisingai pastebėta says:
      3 metai ago

      Rusai rusais, bet taip neprižiūrėti ir niokoti savo Paveldą gali tik apsoliutūs idiotai, lūzeriai, kuriems svarbiausia tik asmeninis komfortas. Ir pinigai..

      Atsakyti
    • Tadas says:
      3 metai ago

      Kalnas nebuvo apauges medziais, restauruoja galimai aferistai, jau tiek metu, ir kiek pinigo ideda, vis nera pabaigos.. kada atkurs pili neaisku.

      Atsakyti
      • Tadui says:
        3 metai ago

        tai tu istorikas ar daktaras? iš kur žinai, kas kada kaip buvo, ką? jokių aferistų nėra, jei būtų, seniai susodintų, visi sąžiningi, galimai net ir partinių yra!

        Atsakyti
  2. K L A U S I M A S says:
    3 metai ago

    Legenda apie po Gedimino kalnu slypinčius aukso luitus kadaise sudomino net Staliną: ant kojų buvo pakeltos…
    – delfi.lt/plius/pasaulis/legenda-apie-po-gedimino-kalnu-slypincius-aukso-luitus-kadaise-sudomino-net-stalina-ant-koju-buvo-pakeltos-kone-visos-tarnybos.d?id=94149835
    (bet perskaityti nepavyks – reikia €)
    O pamenate, kai kalną nuskuto (savo pilaičių židinius nemokamomis malkomis aprūpino?) , rašyta, jog kalne būta 2-jų tunelių, kad juose lyg ir ginklų sandėliai buvę. Tokiu atveju tai galėjo ir sukilėlių ginklai būti? Bet gal jie tų aukso ieškotojų iškasti?

    Atsakyti
  3. Tadas says:
    3 metai ago

    Ziurek: P. Smuglevičius, Vilniaus pilys. 1785 m. , medziu nera!

    Atsakyti
  4. STRAIPSNIO AUTORIUI says:
    3 metai ago

    Rašytojau, turėk gėdos. Ar Vytauto kaltė, kad Lietuva 17 a. praranda Vilnių? O gal čia vėlesnių valdovų Žečpospolitos šlėktos klaidos? Vytautas kaip tik stabdo grėsmę iš Rytų įvairiais būdais. Savo vienintelę dukrą nutekina į Maskvą. Laikas po Vytauto mirties nestovėjo ir krūvos negarbingų žečpospilitos vadovų privedė valstybę iki visiško žlugimo. Gėda autoriui. Būtų labai teisinga, kad tūlam Arvydui mirus, po trijų šimtų metų jam pareikštų pretenzijas dėl tuomet egzistuosiančios santvarkos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paštomatas
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas per pusmetį skaičiuoja beveik 10 mln. siuntų

2026 07 09
Pavilnionių parkas
Gamta ir žmogus

Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė

2026 07 09
Vandenilis
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė pirmojo Lietuvoje Vandenilio įstatymo projektui

2026 07 09
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Pasirašytas memorandumas su Norvegija dėl jūrinių pajėgumų vystymo 

2026 07 09
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva kartu su Lenkija kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą

2026 07 09
Radioaktyvios atliekos
Lietuvoje

Laukiama visuomenės pastabų dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės

2026 07 09
Hugues de Fouilloy, De claustro animae, XIV amžius
Istorija

Senųjų dokumentų istorijos atsiveria plačiau: Nacionalinė biblioteka tapo specialiąja Europos bibliotekų konsorciumo nare

2026 07 09
Ainų kultūros dienos
Istorija

Ainų kultūros dienos Palangos burmistro J. Šliūpo muziejuje

2026 07 09
„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę
Architektūra

„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę

2026 07 09
Per 1944 m. bombardavimą susprogdintas namas Tilto ir Dariaus ir Girėnų gatvių kampe, Kudirkos Naumiestyje. 1947 m. K. Kavaliūno
Istorija

Sugrįžimas į Širvintą: V. Kudirkos muziejus pasakos sunaikinto miesto istoriją

2026 07 09
Lietuvos kultūros taryba
Kultūra

Pristatyti 2027 m. Lietuvos kultūros tarybos finansavimo pokyčiai

2026 07 09
Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje
Lietuvoje

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje pelnė septynis medalius

2026 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Associated Press apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Bartas apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos paštas per pusmetį skaičiuoja beveik 10 mln. siuntų
  • Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė
  • Vyriausybė pritarė pirmojo Lietuvoje Vandenilio įstatymo projektui
  • Pasirašytas memorandumas su Norvegija dėl jūrinių pajėgumų vystymo 

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje pelnė septynis medalius

2026 07 09
NATO valstybių vadovai viršūnių susitikime Ankaroje 2026 m.

NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

2026 07 08
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Vilniaus arkikatedra

Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje

2026 07 08
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Juozas Skirius

Lietuvių išeivijos tautinio brandumo išraiška – Susivienijimo įkūrimas 1886 metais

2026 07 07
Virtuali paroda apie V. Jasniselio gyvenimą tremtyje

Įtrauki istorija „Duonos kepalėlyje paslėptas fotoaparatas ir išsaugota tremties atmintis: V. Janiselio gyvenimo istorija“

2026 07 07
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Kur šįvakar giedoti Tautišką giesmę Lietuvoje?

2026 07 06
Liepos 6-oji

Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

2026 07 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Associated Press apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • Bartas apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • +++ apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • P.Skutui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Kitas straipsnis
Telefonas

Skelbimų svetainėse – ir beverčiai telefonai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai