Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023-01-25 08:00:11
3
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Dr. Jono Basanavičiaus portretas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J.Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Parengė Dainius Razauskas
Ištrauka iš J. Basanavičiaus „Autobiografijos“ (Jonas Basanavičius. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga, 1970, p. 46–48)

Vilniaus miesto magistratas 1911 m. rudenyje buvo sumanęs mieste įvesdinti drauge su kanalizacija ir vandentraukį. Miesto tarybos posėdyje gruodžio 1 d. buvo priimta sulenkėjusio vokiečio, miesto inžinieriaus Šenfeldo paduotasis projektas, sulig kuriuo ant Gedimino pilies kalno turėjo būti įtaisytas vandens rezervuaras, arba kolektorius.

Mokslo draugijos komitetas, sužinojęs apie tokį miesto tarybos nelemtą sumanymą, visoje eilėje posėdžių sausio, vasario ir kovo 1912 m. užsiiminėjo šituomi klausimu. Sužinojęs, kad iš tikrųjų rengiama, taisant rezervuarą, ardyti kalno viršūnė, komitetas nutarė pirmučiausia protestuoti magistratui prieš tokį šventvagišką jojo tarybos nutarimą ir prirengtu memorialu apie kalną ir jo svarbą Lietuvos istorijoj kreiptis į Imperatoriaus archeologų komisiją Peterburge, prašant jos užtarimo. Tokį memorialą pavesta pagaminti man, komiteto sekretoriui Jonui Vileišiui ir Donatui Malinauskui.

Toksai memorialas (Докладная записка о необходимости ограждения Замковой горы въ г. Вильнѣ от эксплоатацiи ея Виленскимъ городскимъ общественнымъ Управлениемъ подъ устройство на ней коллектора для городского водопровода) buvo parašytas. Jame buvo aprašyta šito piliakalnio su likusiais viršuje Gedimino [į]taisytos pilies griuvėsiais svarbumas ne tik Vilniaus miesto, bet ir aplamai visos Lietuvos istorijai.

[Tai] paminklas, kurio naikinimas mokslo žvilgsniu neleistinas tokiai įstaigai kaip laikinis miesto magistratas ir jo taryba, susidedanti iš žmonių, tamsių mokslo dalykuose. Nurodęs galop, kad miesto valdyba – neištikimas tokio paminklo globėjas, memorialas prašo archeologų komisiją paimti tą taip svarbų archeologijos žvilgsniu paminklą į savo rankas globoti, kurį prireikus jiji galėtų pavesti kurios nors Mokslo Draugijos žiniai Vilniuje.

Šitą memorialą išsiuntinėjau ne tik Imperatoriškajai archeologų komisijai, bet ir Archeologų Draugijai, Archeologijos institutui, viceministeriui V. Charuzinui, prof. Eduardui Volteriui, akademikams A. Šachmatovui ir F. Fortunatovui kaipo Mokslo Draugijos pagarbos nariams, Dūmos atstovui A. Bulotai Peterburge, taipogi grafienei Uvarovienei, Archeologijos draugijos pirmininkei Maskvoje, su prašymu, kad užtartų ir neleistų pilies kalno darkyti.

Kovo 3 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje nutarta mane siųsti Peterburgan ne tik dėlei Gedimino pilies kalno rūpintis, bet ir dėlei išgavimo Vilniaus reikalų ministerijoj leidimo aukas rinkti Mokslo ir Dailės Draugijoms namus statyti Vilniuje*, dėlei išgavimo iš Mokslo akademijos ir Geografijos Draugijos leidinių mainais už „Lietuvių Tautą“ ir Lietuvos žemėlapio išleidimo. (*Leidinio rengėjų paaiškinimas p. 905: Tuo metu aukos Mokslo ir Dailės draugijos namams statyti jau buvo renkamos, ir buvo surinkta nemaža suma. 1911 m. spalio mėn. buvo nupirktas sklypas prie vokiečių [Liuteronų] kapinių – vieta, kur dabar stovi Profsąjungų rūmai. [Turima omenyje šiuolaikinės Vilniaus miesto savivaldybės nusavinta Tautos namų vieta ant Pamėnkalnio.])

Gavęs iš Mokslo Draugijos kasos 100 rublių kelionės išlaidoms, išvažiavau Peterburgan, kur 11 dienų prabuvęs ir Vilniun sugrįžęs, kovo 22 d. Mokslo Draugijos komiteto posėdyje pranešiau apie kelionės išdavas.

Aš apsilankiau pas Imper. Archeologų komisijos pirmininką grafą Bobrinskį, pas komisijos narį prof. V. Latyševą, kurie pilnai pritarė Mokslo Draugijos rūpesniui ir prižadėjo padaryti įtekmę, kad Vilniaus miesto magistratui būtų uždrausta ardyti piliakalnis ir jame rezervuaras taisyti.

Apsilankiau ir pas Šachmatovą ir Fortunatovą, kursai iš Mokslų Akademijos sumų prižadėjo paskirti 500 rublių Mokslo Draugijos reikalams. Charuzinas pasikalbėjime apie Lietuvos dalykus ir ypač Mokslo Draugijos reikalus išreiškė jai užuojautos ir prižadėjo rūpintis, kad nebūtų daroma kliūčių aukas rinkti namų statymui, kas ir tapo išpildyta.

Mokslų Akademija prižadėjo padovanoti Draugijai savo likusius dar sandėliuose leidinius, kaip ir universitetas su Geografų Draugija, kuriuos neilgai trukus ir apturėta. Dėlei „Lietuvos etnografijos žemėlapio“ išleidimo Geografų Draugija prižadėjo pasirūpinti. Čia reikia prie viso to pridurti, kad ir prof. Eduardas Volteris rūpinosi, kad kuo pasėkmingiau būtų Peterburge laimėta.

Kaipogi neilgai trukus po mano kelionės Vilniaus magistratui per gubernatorių tapo uždrausta pilies kalnas ardyti ir rezervuaras taisyti. Tai buvo tuomet nemenkas laimėjimas.

***

Jeigu ne Jonas Basanavičius, ko gero, neturėtume ne tik Lietuvos valstybės, bet ir jos branduolinio žymens sostinėje Vilniuje – Karaliaus Gedimino pilies kalno su jos likučiais.

Taigi, Jonas Basanavičius ir lietuvių tautą prižadino iš mirties miego, ir Karaliaus Gedimino pilies kalną išgelbėjo nuo anuometės „vandentraukių pažangos“, ir mūsų Valstybę prikėlė.

Tai buvo Dievo įkvėptas didžiadvasis, vertas Karaliaus Gedimino įpėdinis, nuo kurio rankų, net minties prisilietimo visa kas kuto, kilo ir augo.

O šiuolaikiniai menkystos nevykėliai prie ko tik prisiliečia, viskas ỹra ir nyksta – deja, jie vėl ir Gedimino pilies kalną pradėję griauti, ir Lietuvos valstybės pamatus ardyti, ir lietuvio dvasią baigia užgniaužti – vis tos pačios „pažangos“ vardu…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prasideda darbai Gedimino pilies vakariniame bokšte
  2. Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
  3. M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas
  4. Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui
  5. V.Vaitkevičius. Kaip suvokti kultūros turtų trapumą?
  6. Laisvės kovotojas A. Terleckas po daugiau kaip pusės amžiaus grįžo į VU istorikų bendruomenę
  7. Į pirmąjį posėdį susirinko komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti
  8. Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje
  9. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę
  10. S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Tautinio judėjimo vadų požiūris į išeivystę (V)
  11. Bus atidengti paminklai dr. Jonui Basanavičiui
  12. Ketinama atstatyti Baltuosius Vilniaus stulpus, kadaise žymėjusius miesto ribas
  13. JAV pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą
  14. „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“
  15. Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai
  16. Legendinio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta ir suimties vieta įtrauktos į Kultūros vertybių registrą
  17. M. Šerna. Istorijos nektaras
  18. J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai?
  19. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  20. Skelbiama Vasario 16-osios renginių programa

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. P.Skutas says:
    2 savaitės ago

    Štai toks – inteligentiškas, jėgų žydėjime J. Basanavičius turėjo būti vaizduotinas jam pastatytame paminkle Vilniuje, o ne lazdele besiramsčiuojantis senukas.
    Dabartinėje J.Basanavičiaus paminklo erdvėje tiktų paminklas K. Ostrogiškiui paržygiavusiam pro Aušros vartus po pergalės Oršos mūšyje prieš Rusiją.
    J.Basanavičiaus paminklui tinkamiausia vieta yra Gedimino prospekte, paverčiant jo važiuojamąją dalį ties Kudirkos paminklu J. Basanavičiaus paminklui tinkančia vieta ir erdve, kurioje stovėtų į Kudirką atsisukusio J. Basanavičiaus paminklas. Šiuo atveju dabar esančios prospekto važiuojamosios dalies ties Kudirkos aikšte nebūtų.
    K.Ostrogiškio ir J.Basanavičiaus paminklų tinkamas pastatymas yra pirmaeiliai naujojo Vilniaus mero ir tarybos darbai.

    Atsakyti
    • nuomonė says:
      2 savaitės ago

      O kaip dėl paminklo A.Smetonai Vilniuje? Juk jis buvo ne tik Lietuvos prezidentas, bet ir Didžiojo Vilniaus Seimo prezidiumo narys (1905m.),Lietuvos tarybos narys- kartu su J.Basanavičium ir kitais nariais Vilniuje 1(918 m. )pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

      Atsakyti
      • P.Skutas says:
        2 savaitės ago

        Kuo nors būti yra viena, o nusipelnyti tuo tapus, yra kita. Tapti prezidentu 1926 m. karinio perversmo būdu ir jo soste sėdėti ne metus kitus, o 14 metų nėra joks Smetonos nuopelnas, o veikiau nusižengimas konstitucinei Tautos teisei į demokratiją.
        Kas dėl 1919 metų Smetonos kaip Lietuvos prezidento, tai iš esmės yra tik pervadinimas administravimo sprendimu Valstybės tarybos prezidiumo pirmininko pareigų Lietuvos prezidentu. Tai taip pat vargu ar prie nuopelnų, o ne atvirkščiai, priskirtinas Smetonos veiksmas. Juolab, kad Steigiamasis Seimas šios Smetonos susikurtos Prezidento institucijos nepripažino, nes 1920 m. gegužės mėnesį Lietuvos prezidento instituciją įsteigė kaip naują. Tai va tokie iš tikrųjų yra tie Smetona kaip “Lietuvos Prezidento nuopelnai”.
        Statant paminklą Smetonai Vilniuje, apskritai būtų tyčiojimasis iš Tautos, iš Vilniaus kaip Lietuvos žemės. Juk Vilniaus nevadavimas Tautai nerimstant jo netekus, nepasiėmimas Vilniaus net tada, kai 1939 metų rugsėjo 17 d. iš jo pabėgus okupantės Lenkijos kariuomenei, paliko neginamas, o Lietuvos kariuomenei esant čia pat už 15-20 km. nuo Vilniaus, laikytina ne kuo nors, o akivaizdžia jo išdavyste. Vilniaus atlietuvinimas yra Tautos nuopelnas, taigi jai ir statytinas paminklas, o geresnio paminklo tam nėra kaip lietuvybės puoselėjimas jame. To simboliu pirmiausiai galėtų tapti paminklas lietuvybei ir nr vien jai nusipelnusiai vilnietei žvalgei Marcelei Kubiliūtei.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

2023 02 02
J. Basanavičiaus stuba | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)

2023 02 02
Vilniaus rotušė | vilnius.lt nuotr.

Atsinaujinusi Rotušė kviečia į pristatymą

2023 02 01
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Augustiqg apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Rimgaudas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Baltų vienybė? apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 06
0
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Jau 14 mėnesių Žemės ūkio ministerija sabotuoja išvadą, reikalingą priimti įstatymui, kuris, pagaliau, panaikintų Lietuvoje kailinių žvėrelių fermas. Šiais laikais...

Skaityti toliau

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 05
1
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

JAV numušė virš savo teritorijos skridusį Kinijos oro balioną, kuris Pentagono teigimu, buvo žvalgybinis. Kinija šiandien pareiškė, kad „pasilieka teisę...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 05
0
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

(Tęsinys) 1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo Aušra numeris. Nuo to reikšmingo įvykio mus skiria 140 metų. Praėjus maždaug 90...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Augustiqg apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Rimgaudas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Baltų vienybė? apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • A.a. N. Kvaraciejūtė apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • jo apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Kitas straipsnis
Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m. | lrv.lt nuotr.

Bendroji Saulės spinduliuotė Lietuvoje 2022 m.: ką svarbu žinoti?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai