Vasara nepaliaujamai lepina kvapnių ir sultingų uogų bei vaisių derliumi. Vienas populiariausių būdų išsaugoti šią trumpalaikę gausą – tai uogienės, kurios tinka tiek blynų, skrebučių ir košių gardinimui, tiek desertų ar sūrių pasaldinimui. Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, nors uogienės – neprivalomos mityboje, šį gaminį galima vartoti saikingai dėl emocinio pasitenkinimo svarbos.
Mityboje svarbiausias balansas
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad uogienė, būdama tos pačios kategorijos produktas kaip cukrus ir kiti saldėsiai, žmogaus organizmui nėra būtinasis gaminys. Vis dėlto, specialistė pažymi, kad uogienių valgymas gali suteikti emocinį pasitenkinimą, kuris būtinas sveikatai palankioje mityboje: „Uogienių neprivaloma įtraukti į mitybą, tačiau iš emocinės pusės – tai gana privalu. Reikia neužmiršti, kad sveikatai palankioje mityboje labai svarbu išlaikyti balansą tarp emocinį pasitenkinimą teikiančių gaminių ir sveikatai naudingų.
O dar geriau, kai gaminys yra ir maistingas, ir džiuginantis. Jei sveikatai palankų maitinimąsi suabsoliutinsime vien maistingumo užtikrinimui,pavyzdžiui, pasiimsimeį vieną ranką salierą, o į kitą – liesą varškę, tai iš to nieko gero nebus. Uogienė – gaminys, kuriame esminis komponentas – uogos, vaisiai, kai kada – daržovės. Cukraus kiekis – reguliuotinas. Jei pavyks išvirti uogienę su mažai cukraus, tai šis emocinis produktas neženkliai, bet prisidės ir prie raciono maistingumo didinimo, pavyzdžiui, skaidulinių medžiagų atžvilgiu. Uogienė turi būti valgoma saikingai, dozuojant arbatiniais šaukšteliais (2–3 šaukšteliai valgymui), ne kiekvieno valgymo metu, ne kasdien, tam, kad būtų palaikytas balansas tarp emocinės ir bendros organizmo sveikatos.“
Vitaminai prarandami verdant
Dr. E. Gavelienė teigia, kad kiekvienam žmogui uogienių vartojimas priklauso nuo individualių skonio poreikių: „Tai yra skonio lavinimo klausimas: paruoštos uogienės, priklausomai nuo cukraus kiekio, skirtingiems žmonėms bus skirtingo saldumo, nes prie jo priprantama. Bet kuriuo atveju reikia neužmiršti, kad mažesnis kiekis cukraus uogienėje būtų privalumas ir bandykime pajausti ne cukraus skonį uogienėje, o iš kokių vaisių ar uogų ji pagaminta.“
Aukštos kokybės uogienė neturėtų būti pernelyg saldi
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijos vadovės Olgos Suchočevos teigimu, renkantis uogienę svarbu atsižvelgti ne tik į skonio, bet ir konsistencijos, spalvos savybes: „Aukštos kokybės uogienės turi daug tikrų uogų ar vaisių. Geriausiose uogienėse naudojami prinokę, švieži arba šaldyti vaisiai, uogos, kad būtų užtikrintas sodrus ir natūralus skonis. Be to, aukštos kokybės uogienėse neturėtų būti papildomų dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į uogienės konsistenciją: ji turėtų būti vientisa ir glotni, su nedideliais vaisių gabalėliais arba drebučiųpavidalo, priklausomai nuo gamyboje naudotų vaisių.“
Pasak ekspertės, uogienės saldumas turėtų būti gerai suderintas su natūraliu vaisių ar uogų rūgštumu. Jis neturėtų būti pernelyg saldus, kad atsiskleistų pagrindinio ingrediento skonis. „Verta atkreipti dėmesį ir į koloritą: uogienė turėtų būti ryški ir atspindėti vaisių, iš kurių ji pagaminta, spalvą. Taip pat gera uogienė turėtų lengvai pasiskirstyti, būti nei per tiršta, nei per skysta“, – apie aukštos kokybės uogienių savybes pasakoja O. Suchočeva.
Ji priduria, kad namuose gaminant uogienes, reikėtų stengtis kuo labiau išsaugoti svarbiausias maistines medžiagas bei natūralias vaisių savybes.
