Sekmadienis, 17 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kodėl trūksta jaunųjų ūkininkų?

www.alkas.lt
2023-06-30 09:00:03
101
PERŽIŪROS
0
Pradedamas pasėlių deklaravimas, ūkininkai baiminasi chaoso | BNS nuotr.

Pradedamas pasėlių deklaravimas, ūkininkai baiminasi chaoso | BNS nuotr.

Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – skaičiuojama, kad didžiąją dalį šalyje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka vos keliolika procentų.

Valstybei sureguliuoti šią tendenciją yra iššūkis – nors, rodos, paskatinimų jaunimui įsitraukti į šią veiklą yra, dažnas jų į ūkininkavimą žiūri skeptiškai.

Tačiau Lietuvoje ūkiai nebėra tokie kaip prieš keliasdešimt metų, sako jaunasis ūkininkas Rokas Plepys.

Šiandien jie – naujoviški, naudojantys ne plūgą ir arklį, bet išmaniąsias technologijas ir naujoves tvariai ūkininkauti.

Perspektyvą mažina stereotipinis požiūris

Anot Andriaus Lukoševičiaus, žemės ūkio verslo ir maisto pramonės bendrovės „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovo, jaunųjų ūkininkų trūkumo priežastis – besikeičiantis visuomenės požiūris į ūkininkavimą ir nesupratimas:

„Iki Lietuvai tampant nepriklausomai, prieš 30–50 metų, tai buvo prestižinė profesija, tačiau laikui bėgant viskas pasikeitė.

Pastaruosius 5–10 metų ūkininkai ir miesto žmonės buvo susipriešinę, nes pastarieji iki galo nesuprato, kas visgi yra tas ūkininkavimas, kiek jis reikalauja pastangų, supratimo, atsakomybės, kiek yra pavojaus.“

Pasak pašnekovo, neretai tenka susidurti ir su nuomone, kad ūkininkavimas nereikalauja aukštų gebėjimų ir išsilavinimo.

Vis dėlto, anot jo, šiandienis ūkis yra naujoviškas šiuolaikinis verslas, taikantis naujausias technologijas, o šiuo amatu užsiimantys ūkininkai turi išmanyti daugybę skirtingų sričių.

„Ūkininko darbas visais laikais buvo ir yra sudėtingas.

Tačiau seniau jis reikalavo daug daugiau fizinių pastangų nei dabar:

reikėdavo kiekvieną rytą, perpiet ir vakare pašerti gyvulius, pamelžti karves, atlikti lauko darbus.

Šiandieniai ūkiai yra naujoviški, o patys ūkininkai – ir buhalteriai, ir verslininkai, ir inžinieriai, agronomai, technologai.

Smulkūs ūkininkai | Shutterstock nuotr.
Smulkūs ūkininkai | Shutterstock nuotr.

Jie turi labai daug ką suprasti ir išmanyti:

rinką, įvairius darbus, pačius vartotojus“, – sakė A. Lukoševičius.

Šiai nuomonei pritaria ir biotechnologijų įmonės „Nando“ naujovių vadovas Jonas Ignatavičius.

Jo teigimu, būtų sunku įsivaizduoti šiandienio ūkininko kasdienybę be išmanios įrangos ir gaminių.

„Ūkiai dabar yra kur kas tobulesni, nes jų savininkai daug verslesni nei anksčiau, ūkiuose naudojamos pažangios, procesus optimizuojančios technologijos, atliekami įvairūs dirvožemio tyrimai, naudojamos žemės ūkio naujovės – dronai, savavaldžiai traktoriai, – teigė jis.

– Padėtį Lietuvos ūkiuose smarkiai pakeitė ir mikrobiologiniai gaminiai, leidžiantys padidinti augalams itin reikalingo, iš žemės gelmių prieinamo, fosforo kiekį, sumažinti naudojamų trąšų poreikį, saugoti dirvožemį, didinti jo humusingumą bei patį derlių ir taip siekti tvariau ūkininkauti.“

Mikrobiologiniai gaminiai, kalba pašnekovas, gaminami iš natūraliai žemėje randamų mikroorganizmų, kurie padidina natūraliai dirvožemyje esančių elementų prieinamumą ir gerai sąveikauja su dirvožemiu, neturi šalutinio poveikio, gali būti naudojami tiek ekologiniuose, tiek paprastuose ūkiuose.

Juos galima laikyti papildais žemei – kad augalas augtų tvirtas ir sveikas, jam reikia naudingųjų medžiagų, o šių paprastai stinga.

Nėra monotonijos ir ribų tobulėti

Nors, anot A. Lukoševičiaus, ūkininkavimu gali užsiimti tikrai ne kiekvienas, naujosios technologijos ir vis labiau atsinaujinantys ūkiai turėtų paskatinti jaunimą rinktis agronomo profesiją:

„Manau, kad noras ūkininkauti dažnai yra pašaukimas, tai žmogui tiesiog duota:

neretai matome atvejų, kai ūkininkų vaikai iškeliauja į miestą ieškoti būdų, kaip save realizuoti, taip pat yra nemažai tokių žmonių, kurie iš miesto keliasi į kaimus ir pradeda kurti ūkius nuo pamatų.“

Žemės ūkis, kalba pašnekovas, transformuojasi, tampa verslu, kuriame reikia nuolatos mokytis ir turėti daug žinių.

Nebėra taip, kad suarei žemę, ją apsėjai ir lauki, kol reikės nukulti.

Iš tikrųjų tenka priimti svarbius sprendimus:

„Dirvožemis, kaip ir gamtos sąlygos, nuolatos kinta, kiekvienas pavasaris vis kitoks, kiekvieną augalą reikia prižiūrėti skirtingai.

Manau, ūkio verslas turėtų būti įdomus kiekvienam smalsiam žmogui, nes tobulėti čia ribų nėra.“

25-erių ūkininkas R. Plepys pasakoja, kad vienas didžiausių pranašumų dirbant šiame sektoriuje – monotonijos nebuvimas.

Kiekviena diena yra skirtinga, o darbas ūkyje verda ištisus metus:

„Žiemą dažniausiai vyksta pasiruošimas kitam metų laikui, tvarkoma technika.

Pavasarį – žemės dirbimas, sėja.

Vasarą – laukų priežiūra, žemės deklaravimai, dokumentų tvarkymas.

Pavyzdžiui, mano darbo diena pavasarį ir vasarą, kai jau pasėti visi augalai, prasideda nuo laukų apžiūrų – ankstyvą rytą važiuoju į laukus ir stebiu, kokia jų būklė.

Gal juos puola kokios nors ligos, gal jiems trūksta mikroelementų, trąšų, gal augalai paveikti sausros.

Ir tuomet sprendžiu, ką su jais daryti toliau.“

Trūksta švietimo

Biržų rajone esančiame šeimos ūkyje R. Plepys dirba nuo paauglystės.

Didelę įtaką rinktis šį amatą turėjo aplinka – jaunasis ūkininkas jau nuo vaikystės domėjosi žemės ūkio technika, mėgo laiką leisti gamtoje.

„Nors mano tėvai ūkininkauti pradėjo vos prieš 12 metų, kai jau buvau paauglys, nuo pat vaikystės save laikiau tikru kaimo vaikiu.

Todėl net nebuvo klausimų, kokį kelią rinktis – baigęs mokyklą įgijau agronomijos bakalaurą, vėliau – žemės ūkio inžinerijos ir vadybos magistrą“, – pasakojo pašnekovas.

Svarstydamas, kodėl jaunimas šiais laikais vis rečiau renkasi ūkininkavimą, jis įžvelgia esminę problemą – nors Lietuvoje yra įvairių rėmimo programų jauniesiems ūkininkams, jų nepakanka:

„Visų pirma, Lietuvoje labai opi švietimo problema – žmonės nesupranta, kad šiais laikais nebereikia arkliu su plūgu važiuoti per laukus.

Todėl apie tai kalbėti, pasakoti, koks yra šiandienis ūkis, reikia dar mokyklose.

Vaikai turi suprasti, kaip vyksta auginimas, kas yra žemės dirbimas, turi žinoti apie žaliąjį ūkininkavimą.“

Kita problema yra jaunimo programų, subsidijų, skatinančių užsiimti šiuo amatu, trūkumas.

Pasak R. Plepio, jaunam žmogui, kuris neturi nei žemės, nei įrangos, tokį verslą pradėti labai sunku, nes tai reikalauja didelių investicijų.

Nors ūkio sektorius yra vienas naujoviškiausių ir nemaža dalis darbų atliekama pasitelkiant technologines naujoves, R. Plepio nuomone, ūkininkų poreikis visais laikais buvo ir išliks didelis.

„Tikrai nebus taip, kad technika visiškai pakeis žmogų.

Taip, šiandienis ūkis yra naujoviškas – traktoriai patys atlieka įvairius darbus, yra išmaniosios GPS sistemos, kurios palengvina ūkininkų darbą didelio tikslumo reikalaujančiuose darbuose.

Pavyzdžiui, dirbant lauką, šios sistemos padeda traktoriams judėti tiesia linija su vos kelių centimetrų paklaida, pačios atjungia purkštuvo purkštukus, o tręšimas vyksta pagal žemėlapius, kai nustatoma, kokių elementų trūksta dirvožemyje.

Dar šiais laikais auga dronų paklausa, kurie netolimoje ateityje turėtų pakeisti ūkininkų darbą prižiūrint javus, taip pat mikrobiologiniai gaminiai, prisidedantys prie žaliojo ūkininkavimo ir mažinantys mineralinių trąšų kiekį.

Tačiau ūkininkų reikia ir tikrai reikės ateityje – juk tą techniką kas nors turi eksploatuoti, taip pat priimti ūkyje įvairius sprendimus“, – įžvalgomis dalijosi ūkininkas.

„Labai svarbu šviesti visuomenę šia tema, skatinti jaunus žmones rinktis su žemės ūkiu susijusias profesijas.

Juk maisto svarba auga, negana to, šiandien daug kalbama apie Žaliąjį kursą, kai ūkiai skatinami dar labiau mažinti trąšų, augalų apsaugos gaminių naudojimą, išsaugoti medžius, krūmus, tvenkinius“, – apibendrino „Linas Agro“ atstovas A. Lukoševičius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europarlamentarai balsavo už teisingesnę ir tvaresnę žemės ūkio politiką
  2. Ketinama peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą
  3. Pakeistos Ekologinio žemės ūkio taisyklės – kas naujo?
  4. Kas nuo kitų metų keisis Lietuvos ūkiuose?
  5. Ūkininkai: Susitarkime ko nori Lietuva ir taps aiški kaimo ateitis
  6. Gero ūkininko varžytuvių baigiamasis žingsnis
  7. Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime
  8. Tautos paveldas – parduotuvių lentynose
  9. Karta, kuri atgaivins Lietuvos kaimą
  10. Technologijų gigantė „Samsung“ imasi kūrybiškų sprendimų planetos išsaugojimui
  11. Ekologiniams ūkiams – mažiau reikalavimų
  12. Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  13. Vaikus sudominti gamta padeda technologijos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kiek sveria miestas?
Architektūra

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija

2026 05 16
Wizzair
Lietuvoje

Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

2026 05 16
Elektra
Energetika

Utenoje šiemet bus nutiesta 340 km kabelinių elektros linijų

2026 05 16
Nacionalinė žemės tarnyba
Gamta ir ekologija

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas
Lietuvoje

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis
Kultūra

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“
Kultūra

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės
Kultūra

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
Zigmas Vaišvia referendume teikiamos Konstitucijos pataisos dėl grynųjų pinigų
Lietuvoje

Teismas sustabdė VRK „atsirašinėjimą“

2026 05 16
Vizitas pasienyje
Lietuvoje

Lietuvos ir Suomijos prezidentai lankėsi pasienyje

2026 05 15
Kelias
Lietuvoje

Šalies keliuose juodųjų dėmių per metus sumažėjo dešimtadaliu

2026 05 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Darius Kuolys, Aleksandras Nemunaitis apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų
  • Gera žinia šunų ir kačių šeimininkams: gyvūnų draudimas galios visą gyvenimą
  • Du trečdaliai gyventojų tikisi algų didėjimo, bet į nugarą kvėpuoja infliacija
  • Sugrįžta skrydžiai tarp Vilniaus ir Tel Avivo

Kiti Straipsniai

Kiek sveria miestas?

Kiek sveria miestas? Nuo dangoraižių iki taršos pėdsakų

2026 05 17
Nacionalinė žemės tarnyba

NŽT paaiškina žvejybos plotų nuomos tvarką valstybiniuose vandens telkiniuose

2026 05 16
Stojimas į aukštąsias mokyklas

Kaip nepasimesti stojimų labirinte: patarimai būsimiems studentams

2026 05 16
Muziejų naktis

Muziejų naktis su J. Basanavičiumi – lankytojai kviečiami kitaip pažinti tautos patriarchą

2026 05 16
A. Šimėnienės monografija „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“

A. Šimėnienės monografijos „Birutės Ciplijauskaitės fenomenas“ pristatymas

2026 05 16
Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

Kai žodis tampa scena: Alytuje prasideda XII respublikinės dramaturgų varžytuvės

2026 05 16
R. Kaunas ir Kara K. Makdonald

Ministras: JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo

2026 05 15
Laisvalaikio erdvė

Neries pakrantėse – naujos erdvės patogesniam laisvalaikiui

2026 05 15
Paroda „Pasauliui apie Lietuvą“ Istorinės Prezidentūros sodelyje

Kviečia XX archyvinių fotografijų paroda „Pasauliui apie Lietuvą“ Istorinės Prezidentūros sodelyje

2026 05 15
VKLIM veikos fotografijų paroda

Lituanistinė mokykla „Saulė“ pristato renginių ciklą kultūros savaitėje Bolonijoje

2026 05 15

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie „Eurovizijai“ – 70: nuo papirktos komisijos iki didžiausio boikoto
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Chicco–Ceccah… Ar lietuviškos tapatybės atsisakysime aidint plojimams?
  • klaustukas apie A. Kumpis. Protesto notomis oro erdvės neapsaugosime
  • Darius Kuolys, Aleksandras Nemunaitis apie V. Sinica. Demokratizacijos pinigai
  • +++ apie Saulius Poderis viešai paskelbė, kur, jo manymu, paslėpti Vytauto Didžiojo palaikai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė

M. Kundrotas. Išlikti tautininku sampratų įvairovėje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai