Spalio 23 d. Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms. EP pasirengęs pradėti derybas su ES šalių ministrais.

EP balsavo už tai, kad valstybių vyriausybės turėtų pateikti Europos Komisijai strateginius ES žemės ūkio tikslų įgyvendinimo savo šalyje planus. Komisija vertins valstybių žemės ūkio politikos rezultatus bei atitikimą ES taisyklėms.

Europarlamentarai sustiprino privalomą klimatui ir aplinkai naudingas paramos sąlygas. Jie siekia, kad ne mažiau kaip 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų būtų skirta neprivalomoms ekologinėms schemoms, kurios leistų ūkininkams padidinti pajamas.

EP nariai reikalauja ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos ES šalies ūkininkams numatytų tiesioginių išmokų skirti kovai su klimato kaita, gamtinių išteklių tvarumo valdymui ir biologinės įvairovės saugojimui. Jie taip pat ragina valstybes skatinti ūkininkus bent dešimtadalį savo žemės valdų skirti biologinei įvairovei naudingam kraštovaizdžiui kurti, pvz., gyvatvorėms, vaisių nevedantiems medžiams ir tvenkiniams.

EP balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatyta 100 tūkst. eurų metinė tiesioginių išmokų riba. Vis dėlto prieš šį sumažinimą ūkininkai turės galimybę iš bendros sumos išskaičiuoti 50 proc. savo su žemės ūkiu susijusio uždarbio. Anot EP narių, ne mažiau kaip 6 proc. valstybei skirtų tiesioginių išmokų turėtų būti panaudotos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams paremti, o jei ši dalis viršija 12 proc., išmokų sumos ribojimas turėtų būti neprivalomas.

ES valstybės jauniesiems ūkininkams remti turėtų skirti ne mažiau kaip 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto. Papildomą paramą galima būtų teikti iš kaimo plėtrai skiriamų lėšų, teikiant pirmenybę jauniesiems ūkininkams.

Parlamentas pabrėžia, kad ES parama turėtų būti skiriama tik tiems, kurie bent mažu mastu žemės vykdo ūkio veiklą. Parama automatiškai turėtų būti nutraukiama tiems, kurie valdo oro uostus, geležinkelio paslaugas, vandentiekio įrenginius, nekilnojamojo turto tarnybas, taip pat nuolatines sporto ir pramogų aikšteles.

EP atmetė siūlymus su mėsa susijusius pavadinimus rezervuoti tik gaminiams, kuriuose yra mėsos. Taigi „veganiški burgeriai“ bei kiti panašaus pobūdžio augalinės kilmės gaminiai ir toliau galėtų būti parduodami esamais pavadinimais.

Europarlamentarai siekia parengti daugiau priemonių, kurios padėtų ūkininkams kovoti su grėsmėmis ir krizėmis. Jie pageidauja skaidrios rinkos, visiems žemės ūkio gaminiams taikomos intervencijos strategijos, taip pat konkurencijos taisyklių netaikymo aukštesniems aplinkos apsaugos, gyvūnų sveikatos ir jų gerovės standartams. EP taip pat siekia, kad ūkininkams kainų ir rinkos nestabilumą įveikti padedančios krizės atsargos būtų nuolatinė priemonė, kuriai būtų skirtas specialus biudžetas.

Parlamentas siekia sugriežtinti baudas už pakartotinį ES reikalavimų, pvz., dėl aplinkos ar gyvūnų gerovės, nesilaikymą. Tai ūkininkams turėtų atsieiti 10 proc. jų teisių į išmokas (dabar – tik 5 proc.). Europarlamentarai taip pat reikalauja sukurti ES skundų nagrinėjimo sistemą. Ji padėtų tiems ūkininkams ir kaimo vietovėse gyvenančių išmokų gavėjams, kurie ES subsidijų požiūriu patiria neteisybę ar atsiduria nepalankioje padėtyje, tuo atveju, jeigu šalies vyriausybė neišnagrinėja jų skundo.

>Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriama 34,5 proc. 2020 m. ES biudžeto (58,12 mlrd. EUR). Apie 70 proc. BŽŪP biudžeto paramos skiriama nuo šešių iki septynių milijonų ES ūkių. Dabartinės BŽŪP taisyklės baigs galioti 2020 m. gruodžio 31 d. Jas turėtų pakeisti pereinamosios taisyklės, galiosiančios tol, kol Parlamentas ir Taryba susitars ir patvirtins šiuo metu vykdomą BŽŪP reformą. Tikimasi, kad ji galėtų įsigalioti nuo 2023 m.

Strateginių planų reglamentas patvirtintas 425 EP nariams balsavus už, 212 – prieš ir 51 susilaikius. Bendro žemės ūkio rinkų rengimo reglamentas patvirtintas 463 EP nariams balsavus už, 133 – prieš ir 92 susilaikius. Reglamentas dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos patvirtintas 434 EP nariams balsavus už, 185 – prieš ir 69 susilaikius.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS