Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, vadovaujami prof. Linos Raudonės, sukūrė naujovišką būdą skatinti žaizdų gijimą ir mažinti randų susidarymo tikimybę – odos plėveles žaizdoms gydyti.
Tikimasi, kad ši mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros (MTEP) projekto metu sukurta naujovė virs komerciškai sėkmingu projektu ir pasieks Lietuvos bei užsienio rinkas.
Naujos alternatyvos žaizdoms gydyti poreikis
Pasak mokslininkų, lėtinės žaizdos yra tarp įvairaus amžiaus žmonių paplitusi problema, galinti žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, kadangi sukelia stiprų skausmą ar yra nepriimtinos estetiškai.
Pastebima, kad tokių susirgimų dažnis didėja su amžiumi.
Projektą įgyvendinanti mokslininkų komanda teigia, kad sumanymas sukurti naują priemonę šiai problemai spręsti kilo pastebėjus, jog rinkoje reikalinga patogesnė alternatyva esamoms priemonėms, pavyzdžiui, įprastiems transderminiams pleistrams arba puskietėms žaizdoms gydyti naudojamoms formoms (tepalams, kremams, geliams).
Komandos pasiūlytas sprendimas – veikliosiomis medžiagomis ir įvairiais augaliniais ekstraktais praturtintos polimerinės plėvelės, klijuojamos ant žaizdų, taip jas apsaugant ir kartu spartinant jų gijimą.
Prie odos idealiai priglundančios plėvelės padeda maskuoti odos pažeidimus, mažinti uždegimų pavojų ir vienu metu gauti tiksliai dozuojamą gydomųjų medžiagų kiekį.
Sumanymo kūrėjai teigia, kad polimerinės plėvelės gali būti pritaikytos įvairių grupių poreikiams – jas galima naudoti lėtinėms žaizdoms valdyti ar nubrozdinimams gydyti.
LSMU mokslininkų sukurtos polimerinės plėvelės pranašesnės už pleistrus, nes yra lengvai pašalinamos be jokio odos dirginimo.
Taip pat jos leidžia daug tiksliau dozuoti vaistines medžiagas nei tepalai ar kremai, gali būti patogiai klijuojamos ir po drabužiais, jų netepa ir nesukelia nepatogumo.
Dėmesys – iš augalų išgaunamoms medžiagoms
Kad polimerinės plėvelės ne tik saugotų žaizdą, bet ir spartintų gijimą, jos praturtintos augaliniais bruknių ekstraktais.
Iš augalų išgautos veikliosios medžiagos nėra naujiena žaizdų gydymo srityje, tačiau, kaip teigia mokslininkai, rinkoje nėra preparatų su iš augalinių žaliavų išskirtomis veiksmingosiomis frakcijomis.
Tai – dar viena išskirtinė polimerinių plėvelių savybė.
Mokslininkų pasirinkta veiklioji medžiaga – proantocianidinai – išgaunama iš augalinių medžiagų, pasitelkus gel-filtracijos chromatografijos būdą.
Pačios polimerinės plėvelės gaminamos tirpalo liejimo būdu.
Išlietos plėvelės kokybė įvertinama analizuojant tekstūrą (lipnumą, tvirtumą ir elastingumą), drėgmę bei veikliųjų medžiagų skvarbą.
Projekto ateitis
Projektą įgyvendinančią komandą sudaro augalinių žaliavų tyrėjos prof. Lina Raudonė ir Gabrielė Vilkickytė bei dermatologinių gaminių žinovai dr. Agnė Mazurkevičiūtė ir dr. Modestas Žilius.
Mokslininkai jau atliko svarbius gaminio plėtrai tyrimus – baigė polimerinių plėvelių kokybinę analizę, veikliųjų medžiagų kiekybinio vertinimo ir poveikio tyrimus, atliko veiksmingosios frakcijos įterpimą į polimerines plėveles, plėvelių optimizavimą ir atpalaidavimo tyrimus.
Artimiausiu metu mokslininkai žada sukurti patobulintą prototipą – plėveles, kurios gerai prilimpa prie odos, išsilaiko bent parą, veiksmingai ir tolygiai atpalaiduoja veikliąją medžiagą, kad žaizdos gytų veiksmingai.
