Spalio 17 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai Vilniaus universiteto (VU) botanikos sode pristatė išskirtinį statinį – pėsčiųjų tiltą, kurio statybai buvo panaudotas biologinis betonas.
Tiek tilto statybai panaudotos medžiagos, tiek tilto architektūra pabrėžia ryšį su gamta ir darniai įsilieja į botanikos sodą.
„Pasaulyje yra vos kelios bandomosios programos, kai biologinis betonas panaudotas tikroms konstrukcijoms.
Biologinis tiltas šiuo požiūriu yra išskirtinis statinys“, – teigia projekto vadovas, VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis.
Tiltas, kuris jungia ne tik gamtą ir technologijas, bet ir du universitetus
Tilto atidarymo metu VILNIUS TECH kancleris doc. dr. Vaidotas Trinkūnas teigė, kad biologinis tiltas iš vienos pusės jungia gamtą, iš kitos – inžineriją, naujas technologijas ir tvirtino, kad reikėtų kurti kuo daugiau projektų, kuriuose technologijos veiktų išvien su gamta.
VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila pasidžiaugė abiejų universitetų bendradarbiavimu ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų ne varžytis tarpusavy, bet dirbti išvien.
Pasak direktoriaus, abu universitetai turi gebėjimų – VILNIUS TECH iš inžinerinės, VU – iš biologinės pusės, kurias apjungia biologinis tiltas.
„Šis tiltas yra puikus universitetų bendradarbiavimo pavyzdys ir sujungia VU su VILNIUS TECH“, – sakė A. Skridaila.
VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Remigijus Šalna pasidžiaugė ambicingais universiteto mokslininkų sumanymais – naujų sumanymų ir medžiagų pritaikymu įgyvendinant projektus bei tuo, kad įrenginėjant biologinį tiltą buvo panaudoti ir studentų baigiamųjų darbų sumanymai.
Statybos fakulteto dekano teigimu, šis tiltas yra veržlių sumanymų simbolis, o tilto sinergija su gamta bei tvarus požiūris, kaip naujų ar perdirbtų medžiagų panaudojimas, yra pažangi kryptis.
Savaime gyjantis biologinis betonas – ypatinga statybinė medžiaga
Tilto statybai panaudoti dviejų rūšių ypatingų savybių betonai: kraštinės medžio šakas atkartojančios santvaros pagamintos iš ypač stipraus plaušu armuoto betono, o vidurinė dalis iš biologinio savaime gyjančio betono.
Biologinis betonas ypatingas tuo, kad jo viduje esančios bakterijos gali savaime užtaisyti konstrukcijoje atsiveriančius plyšius, neatliekant įprastinio remonto.
Tokiu būdu galima ženkliai prailginti konstrukcijos eksploatacijos laiką bei sumažinti jos priežiūros išlaidas.
„Biologinis betonas yra pakankamai nauja medžiaga – intensyvūs jos panaudojimo tyrimai prasidėjo pastarąjį dešimtmetį.
Didžioji daugumą tyrimų vykdoma laboratorinėmis sąlygomis, bandymus atliekant su nedideliais betoniniais bruožais bei stebint vieno ar kelių nedidelių plyšių gijimo procesą.
Naturaliuose aplinkos salygose esantis tiltas leidžia esamu laiku stebėti bakterijų gyvybingumą ir įvertinti plyšių užtaisymo veiksmingumą“, – teigia projekto vadovas R. Jakubovskis.
Dermė su gamta atsispindi ir tilto architektūroje
Tiltas išsiskiria ir savo architektūrine forma. „Tilto architektūrinė forma atkartoja plačiai Lietuvoje sutinkamos paprastosios pušies (lot. Pinus sylvestris) augimą.
Kraštinės gembinės dalys remiasi į pamatą tartum pušies šakos į medžio kamieną – tokiu būdu užtikrinamos optimalios medžiagų sąnaudos bei racionalus įtempių pasiskirstymas konstrukcijoje“, – sako R. Jakubovskis.
Kraštinėms tilto konstrukcijoms panaudoto ypač stipraus betono mišinio sudėtis bei mechaninės savybės buvo optimizuojamos VILNIUS TECH laboratorijose.
Pasak R. Jakubovskio, kraštinių santvarų gamyba buvo vienas sudėtingiausių tilto statybos žingsnių. Norint atkartoti sudėtingą medžių šakų augimo prigimtį buvo pagaminti specialūs polistireniniu putplasčiu užpildyti klojiniai.
Kiekviena putplasčio dalis buvo atskirai sumodeliuota bei tiksliai išpjauta pagal reikiamą formą.
Klojiniai buvo gaminami VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir naujovių centre „LinkMenų fabrikas“, o betonavimas vykdomas Statybinių konstrukcijų ir geotechnikos laboratorijoje.
Tilto architektūrinė išraiška, medžiagų mechaninių savybių parinkimas, konstrukcijų optimizavimas bei statyba įgyvendinta VILNIUS TECH Statybos fakulteto komandos.
Tilto statyba finansuota Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, vykdant projektą „Biologinio betono konstrukcinis taikymas ir eksploatacinių savybių tyrimai Šiaurės Europos klimatinėmis sąlygomis“ (Nr. S-MIP-20-32).
Prie biologinio tilto statybos svariai prisidėjo įmonės UAB „INHUS“, UAB „Hilti Complete Systems“, UAB „Sika Baltic“ bei UAB „Viritas“ teikusios inžinerines konsultacijas bei statybai reikiamas medžiagas.
