Kas bus kitas NATO vadovas?

Geopolitinė padėtis

Vakar Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grosi eilinį kartą apsilankė didžiausioje Europos atominėje elektrinėje pietų Ukrainoje, kur dėl neseniai pratrūkusios užtvankos ir tebesitęsiančio karo padidėjo pavojus saugumui.

TATENA ne kartą reiškė „susirūpinimą“ dėl Zaporožės AE, kuri yra viena iš 10 didžiausių pasaulyje, baiminantis galimos branduolinės katastrofos.

Keli agentūros pareigūnai yra dislokuoti elektrinėje, kurios darbą vis dar užtikrina Ukrainos darbuotojai. Jėgainė ne kartą buvo atsidūrusi kryžminėje ugnyje nuo tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir netrukus po to ją užgrobė.

Ironiška, kad praėjusią savaitę rusų okupantams sugriovus Kachovkos užtvanką, vienintelė reakcija, kurią išstenėjo JT branduolinės priežiūros tarnyba buvo… taip, jūs pataikėte – susirūpinimas.

Susirūpinimo pastiprinimui TATENA vadovas atvyko į jėgainę pasižiūrėti, ar dar yra vandens rezervuare, kuriuo aušinami elektrinės reaktoriai, nes, matyt, kiti nemoka tinkamai pasižiūrėti.

Šeši elektrinės reaktoriai jau kelis mėnesius yra sustabdyti, tačiau jai vis dar reikia elektros energijos ir kvalifikuoto personalo, kad galėtų valdyti svarbiausias aušinimo sistemas ir kitas saugos priemones.

Neseniai Ukraina pareiškė, kad tikisi, jog paskutinį veikiantį reaktorių pavyks sustabdyti šaltuoju režimu.

Šio proceso metu į reaktoriaus aktyviąją zoną įdedami valdymo strypai, kad būtų sustabdyta branduolių dalijimosi reakcija ir šilumos bei slėgio susidarymas.

Pasikartosime – tinkamas susirūpinimo išreiškimas būtų JT taikdarių pajėgų ir 30 km spinduliu aplink elektrinę saugos zonos įvedimas.

Kadangi JT neįgalios, tą gali padaryti bet kuri šalis ar jų grupė prisiminusi, kad niekas neatšaukė 51-ojo JT Chartijos straipsnio.

Kol TATENA vadovas reiškė susirūpinimą ir stebėjo vandens lygį rezervuare, NATO gynybos ministrai ketvirtadienį susirinko aptarti būsimų santykių su Ukraina ir dalyvavo atskirame JAV vadovaujamos Ukrainos kontaktinės grupės susitikime.

Draugiški pasikalbėjimai vyko likus mažiau nei mėnesiui iki JAV prezidento Džo Baideno ir jo kolegų susitikimo Lietuvoje, kuriame bus simboliškai parodyta parama Ukrainai.

2008 m. NATO susitarė, kad Ukraina vieną dieną įstos į organizaciją, tačiau nenustatė datos, kada ji pradės derybas dėl narystės.

Vakar NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar kartą pakartojo, kad nėra sutarimo dėl šalies narystės, kol ji kariauja su Rusija.

„Sutinkame, kad dabar skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų kaip suvereni nepriklausoma valstybė, nes kol Ukraina nenugalės ir negalės toliau būti demokratine valstybe Europoje, narystės klausimo apskritai nėra ko svarstyti“, – sakė jis prieš susitikimą.

J. Stoltenbergas pažymėjo, kad tikisi, jog Aljansas „susitars dėl daugiametės programos, pagal kurią padės Ukrainai pereiti nuo senų standartų, įrangos, procedūrų, doktrinų prie NATO standartų ir tapti visiškai sąveikia su NATO“.

Apie tai, kodėl Ukrainai nebus pasiūlyta narystė NATO Vilniuje jau rašėme. O būtent narystė yra vienintelis būdas greitai nutraukti karinius veiksmus ir sustabdyti ukrainiečių genocidą.

Reikšmingi postūmiai

Rusija sutraukia raketines pajėgas prie sienos su Ukraina ir tokiu būdu didėja raketų smūgių grėsmė Žytomyro, KIjevo, Poltavos, Čerkasų, Černigovo, Sumų ir Charkovo srityse.

Vienas iš raketinių kompleksų – „Bal“ – šaudydamas X-35 raketomis gali pasiekti taikinius 500 km atstumu.

„Priešas didina raketinių karinių dalinių taktinių grupių skaičių su Ukraina besiribojančiose teritorijose.

Turimais duomenimis, į Briansko sritį perkeltas pakrantės raketinio komplekso dalinys“, – sakė Ukrainos generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Aleksejus Gromovas.

Kartu jis pažymėjo, kad šiuo metu agresorius daugiausia dėmesio skiria taikiniams, susijusiems su logistika, pramonės objektais, taip pat naftos ir dujų tiekimu.

Per parą Taurijos kryptimi ukrainiečių kariai atakų metu sunaikino (žuvę arba sužeisti) daugiau kaip keturias driskių kuopas, sunaikinta arba apgadinta 59 vienetai priešo karinės technikos, pranešė kariuomenės grupuotės „Taurija“ vadas generolas Aleksandras Tarnavskis.

Jo teigimu, driskių nuostoliai sudarė: sraigtasparnis „Ka-52“, 14 tankų, 10 pėstininkų kovos mašinų, 6 šarvuotos kovos mašinos, haubica „2S19 Msta-S“, haubica „2A65 Msta-B“, prieštankinių raketų sistema „Kornet“, savaeigė artilerijos sistema „2S1“, 3 bepiločiai orlaiviai „Zala“, bepilotis orlaivis „Orlan-10“, bepilotis orlaivis „Orlan-30“ ir kita technika.

Tuo tarpu ties Bachmutu specialiųjų operacijų pajėgų kariai, koordinuodami HIMARS ugnį, sunaikino du vertingus priešo kompleksus.

Vykdant specialiąją žvalgybą buvo nustatytos radiolokacinio komplekso „ZOOPARK-1“ ir elektroninės kovos stoties „Borisoglebsk-2“ pozicijos.

Duomenys apie priešo buvimo vietą buvo operatyviai perduoti kolegoms iš raketų ir artilerijos dalinio. Artilerijos smūgių metu buvo sunaikinta priešo technika ir beveik visa priešo gyvoji jėga.

Trumpai

NATO nemato jokių ženklų, kad Rusija būtų perdislokavusi branduolinius ginklus, vakar pareiškė karinio aljanso vadovas po to, kai apsišaukėlis prezidentas ir bulvių kolūkio pirmininkas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija jau gavo iš Maskvos keletą taktinių branduolinių ginklų.

Šiandien turi įvykti slaptos NATO branduolinės gynybos planavimo grupės posėdis.

Susitikimas buvo planuojamas jau seniai ir nėra reakcija į pastarojo meto įvykius, tačiau aljansas yra susirūpinęs dėl V. Putino grasinimų ir jo sprendimų išvesti Rusiją iš svarbių ginkluotės ribojimo sutarčių, skelbiama pranešime.

Susirūpinęs. Labai labai. Nors ne, tik labai.

JAV Iždo departamento pareigūnas pareiškė, kad dėl Rusijos naftos kainos apribojimo smarkiai sumažėjo didžiausias jos pajamų šaltinis.

Kai praėjusiais metais Jungtinės Valstijos ir kitos G-7 šalys, taip pat Europos Sąjunga ir Australija, paskelbė ambicingą planą apriboti Rusijos naftos kainą, JAV pareigūnai teigė, kad tai suduos skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

„Vos per šešis mėnesius kainos viršutinė riba prisidėjo prie reikšmingo Rusijos pajamų sumažėjimo svarbiausiu karo momentu“, – ketvirtadienį kalbėdamas Naujojo Amerikos saugumo centre sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas Voli Adejemo (Wally Adeyemo), atkreipdamas dėmesį į beveik 50 % sumažėjusias Rusijos pajamas iš naftos, palyginti su praėjusiais metais.

NATO ministrai vakar pokalbių metu linko prie to, kad dabartiniam generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui įgaliojimai vadovauti Aljansui būtų dar kartą pratęsti, nes Danijos ministrė pirmininkė atsiėmė savo kandidatūrą.

NATO turėtų išsirinkti kitą vadovą ir pranešti apie jį liepos 11-12 d., kai atvyks į aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.

Viešai nepasiūlytas nė vienas kandidatas, tačiau NATO norėtų į aukščiausią postą paskirti moterį. Danijos ministrė pirmininkė Metė Frederiksen (Mette Frederiksen) po susitikimo su Dž. Baidenu anksčiau šį mėnesį buvo laikoma favorite.

Penktadienį, kitą dieną po to, kai Šiaurės Korėja atnaujino raketų bandymus, protestuodama prieš JAV ir Pietų Korėjos pratybas, Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje dislokavo branduolinį povandeninį laivą, galintį nešti apie 150 raketų „Tomahawk“.

Pasak Pietų Korėjos pareigūnų, „USS Michigan“ atvykimas į Pietų Korėją, yra dalis neseniai sudaryto dvišalio susitarimo dėl „reguliaraus JAV strateginių priemonių matomumo“ Korėjos pusiasalyje didinimo, reaguojant į Šiaurės Korėjos vykdomą branduolinę programą.

Tik – tak, tiksi branduolinis laikrodis skaičiuodamas sekundes iki vidurnakčio.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą.

Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti

Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw