A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (23): Vytauto g. 29 (II dalis)

Langai

Pagrindinių langų puošyba tokia pati kaip ir jau anksčiau pristatyto kaimyninio namo Nr. 27. Dekoro elementai išliko ne visi ir ne visuose languose. Langų puošyba būdinga šių namų statybos meto rusiškam stiliui. Skirtingai puošti pirmojo ir antrojo aukšto langai. Pirmojo aukšto langai (1–3 nuotr.) puošti mišria technika: derinta drožyba, ažūras ir profiliavimas. Sudėtingas lango viršutinės dalies dekoras (2 nuotr.). Rytų fasade įstatytas kiek įdomesnis langas (žr. 3 nuotr.), – su orlaide apačioje (toks variantas retsykiais dar aptinkamas senosios statybos namuose).

Taip pat trejopos technikos antrojo aukšto langų toks pat dekoras papildytas pjaustinėtais sandrikais virš karnizų (4 ir 5 nuotr.).

Pietų fasade iš abiejų balkono pusių (antrajame aukšte) yra du langai su lanku išlenkta (arkine) viršutine dalimi kaip ir balkone (6 ir 7 nuotr.). Tokia pati langų forma Vytauto g. 61 verandoje, 63 namo verandoje (8 nuotr.) bei jos duryse (9 nuotr.), Pušų g. Nr. 5 balkone (10 nuotr.), tik jų stiklai fragmentuoti kaip ir pristatomojo namo balkone.

Vakarų fasado mansardos lango dekoras kitoks nei kitų šio namo langų, jis „iškrenta“ iš šio namo langų puošybos sistemos. Viršlangyje trikampis sandrikas (apiręs, todėl jį konkrečiau apibūdinti sunku), o polangyje drožinėtas Žvėryno languose plačiai išplitusio banguoto stiliaus karnizas bei taip pat drožinėti vertikaliųjų apvadų galai (11 nuotr.).

Namo sienos medinių rąstų, kurie apkalti profiliuotomis dailylentėmis (15 nuotr.). Kerčios profiliuotos vertikaliais grioveliais ir skersinėmis prikaltėmis (12 nuotr.).

Pastogės karnizas papuoštas dvieiliu ornamentu (5 nuotr.).

Stoglangiai tūriniai, stambūs, su dvišlaičiais stogeliais (13 nuotr.). Jų langų angos stačiakampės. Puošti tomis pat ornamentų juostomis kaip ir vakarų priebučio ir namo pastogės karnizas bei vakarų fasado stogo skydo vėjalentės.

Išliko du senieji (pirminiai) dūmtraukiai. Jie sumūryti iš Žvėrynui nebūdingų tamsiai raudonų plytų (Žvėryno mediniuose namuose senieji dūmtraukiai paprastai šviesių, gelsvų plytų: https://alkas.lt/2018/04/07/a-stabrauskas-zveryno-vilniaus-m-mediniu-namu-puosybapadetis-2008-2010-m-xvii-dumtraukiai-nuotraukos/), žr. 14 nuotr.

Pamatas sumūrytas iš geltonų plytų ir neskaldytų stambių lauko akmenų (15 nuotr.). Tokie išties stiprūs aukšti pamatai būdingesni vėliau pastatytiems Žvėryno mediniams namams.

Vidaus patalpos

Rizalito pietinėje pusėje vidaus laiptų, vedančių į antrąjį aukštą, ranktūriai išilgai įgilintai profiliuoti, o jų tvorelė iš tekintų paplitusios formos – žiedinio profilio – stulpelių (16 nuotr.).

Antrajame aukšte durų furnitūra su skirtingomis rankenomis (17–21 nuotr.). Vienos durys įstiklintos spalvotu dekoratyviu stiklu (22 nuotr.). Sunku pasakyti, kodėl kai kurių patalpų durų angos ganėtinai žemos, – spėjama, kad tos patalpos buvo skirtos vaikams.

Bute Nr. 2 yra trys baltų glazūruotų koklių krosnys (23 nuotr.). Reikia pasakyti, kad Žvėryno mediniuose namuose labiau paplitusios rusvų, oranžinių, gelsvų koklių krosnys (https://alkas.lt/2018/09/21/a-stabrauskas-zveryno-vilniaus-m-mediniu-namu-puosyba-xx-krosnys-padetis-2008-2010-m/). Kiek matyta, baltų krosnių Žvėryno mediniuose namuose išties nedaug (Kęstučio g. 11, Stanislovo Moniuškos g. 19, Pušų g. 33, Treniotos g. 26). Tokias rinkdavosi tikriausiai labiau pasiturintys gyventojai, o galbūt tai buvo ir prestižo požymis.

Viename kambaryje lubų trauka ryškiai, plačiai profiliuota (24 nuotr.). Trijuose kambariuose lubos su rozetėmis (25 ir 26 nuotr.).***

2021 m. birželį Vilniuje lankėsi viešnia iš Varšuvos Katažyna Chudynska-Šuchnik (Katarzyna Chudyńska-Szuchnik), dirbanti Varšuvos Pragos muziejuje (Muzeum Warszawskiej Pragi). 27-oje nuotraukoje ji su čia pristatyto namo šeimininku ponu Linu. Ponia Katažyna gilinasi į senąją medinę architektūrą, apie ją skelbia publikacijas. Šiais metais išleista nauja jos knyga, kurios vienas skyrius paskirtas Vilniaus Žvėrynui (https://dowody.com/ksiazka/swidermajerowie/).

Aleksandro Stabrausko 2009–2023 m. bei Rasos Putrimienės (Kultūros paveldo centras, 2019 m., 21-oji nuotr.) nuotraukos.