Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos amžiaus ribos, atsirado aiškus žmogaus rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje dažnumas.
Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. žmonių. Todėl ypač svarbia tampa šių ligų prevencija.
Šiuo metu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.
Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.
Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika.
Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas. Jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų. Jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų, o jei rizika bus labai didelė – po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą tolesniam išsamiam ištyrimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.
„Jei šeimos gydytojas nustatys didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas. Jame bus nustatomi siektini kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo patarimai. Po 6 mėnesių asmuo pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, koreguos planą“, – tvarką paaiškino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas. Jei kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa, visos suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa vykdoma nuo 2006-ųjų. Suprasdamos prevencijos svarbą, ligonių kasos kasmet skiria vis daugiau lėšų šios programos vykdymui. Šiais metais iš PSDF tam skirta 13 mln. eurų, t. y. beveik milijonu eurų daugiau nei pernai.
VLK primena, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ne tik pagal širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties.
