Širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys nusineša daugiausiai gyvybių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Balandžio 7-ąją – Pasaulinę sveikatos dieną, Prezidentas Valdas Adamkus drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina gyventojus stoti į kovą su šiomis ligomis ir aktyviau naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama galimybe pasitikrinti sveikatą pagal prevencijos programas.
„Onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų našta auga visame pasaulyje. Šios ligos sukelia didžiulę fizinę, emocinę ir finansinę įtampą ne tik patiems pacientams, bet ir jų šeimoms, bendruomenėms, o taip pat ir šalių sveikatos sistemoms. Daugelis skurdžių valstybių nėra pasirengusios valdyti šios naštos, o daugelis onkologinėmis ar kraujotakos sistemos ligomis sergančių žmonių visame pasaulyje neturi galimybės laiku gauti kokybiškos diagnozės ir gydymo.
Šalyse, kuriose sveikatos sistemos yra stiprios, daugelio vėžio rūšių išgyvenamumas gerėja dėl prieinamo ankstyvo nustatymo bei kokybiško gydymo. Galime tik pasidžiaugti, kad mes gyvename išsivysčiusioje valstybėje su stipria sveikatos apsaugos sistema. Todėl raginu Lietuvos žmones išnaudoti šią galimybę ir pasinaudoti valstybės parama nemokamai tikrintis sveikatą pagal ligų prevencijos programas.
Vos vienas vizitas gali išgelbėti Jūsų bei Jūsų artimųjų gyvybę“, – sako kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šios ligos kasmet nusineša beveik 18 mln. žmonių gyvybių. Net 85 proc. šių mirčių atvejų įvyksta dėl širdies priepuolių ir insultų. Daugiau nei trečdalis mirčių ištinka per anksti – jaunesniems nei 70 metų žmonėms.
Ne išimtis ir Lietuva. Higienos instituto (HI) skaičiavimai rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. Jei 2020 m. šiomis ligomis sirgo 873 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai pernai, išankstiniais duomenimis, jau arti 909 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė beveik 23 tūkst. mūsų šalies pacientų.
PSO skelbia, jog onkologinės ligos yra antra pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, dėl kurios kasmet miršta apie 10 mln. žmonių. Negailestingi ir Lietuvos rodikliai. HI statistika rodo, kad 2020 m. nuo piktybinių navikų mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Išankstiniais HI duomenimis, pernai vėžiu Lietuvoje sirgo beveik 107 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad palyginus su 2020 m. sergančiųjų vėžiu skaičius per metus išaugo daugiau nei 3 tūkst.
Medikai ir sveikatos ekspertai sutinka, jog vienas svarbiausių faktorių, galinčių suvaldyti augančius sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rodiklius, yra savalaikė ligų diagnostika. Kitaip tariant, kuo greičiau gydytojas nustatys ligą, tuo didesnė tikimybė pacientui bus pasveikti. PSO skaičiavimais, nuo 30 proc. iki 50 proc. mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti pakeitus arba išvengus pagrindinių rizikos veiksnių ir įgyvendinus jau esamas, įrodymais pagrįstas prevencijos strategijas. Be to, prevencija visame pasaulyje yra laikoma ekonomiškai efektyviausia ilgalaike vėžio kontrolės strategija.
Ligonių kasos PSDF lėšomis finansuoja penkias ligų prevencijos programas: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems ir į tikslinę amžiaus grupę patenkantiems žmonėms, norintiems pagal šias programas pasitikrinti sveikatą, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Nors galime pasidžiaugti, kad pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau tenka pripažinti, jog jis vis dar nėra pakankamas. Savo sveikatą dalyvaujant šiose programose pasitikrina tik mažesnioji dalis tai padaryti galinčių žmonių. Tad šiemet tam skiriame ypatingą dėmesį“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
VLK duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje pernai sudalyvavo apie 44 proc. žmonių. Panaši dalis, tikslinės populiacijos periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudoja 42 proc. gyventojų, pagal krūties vėžio programą tiriasi – 43 proc., o storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja apie 44 proc. žmonių.
„Dar kartą primename, kad širdies ir kraujagyslių ligos bei daugelis vėžio rūšių gali būti išgydomos, jei jos anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos, todėl ligų prevencija yra išties prasmingas būdas pasirūpinti savo sveikata“, – ragina VLK vadovas.
Ligonių kasų specialistai atkreipia dėmesį, kad asmenims, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta kokius nors simptomus ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reiktų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų vėžio prevencinių programų vykdymui. Šiemet tam skirta 30,8 mln. eurų, t. y. 6 mln. eurų daugiau nei pernai.
tikrai taip, jei nesat senai tikrinęsi, gali būti puiki proga. tik man šiek tiek keista, kai žmonės taip atsainiai žiūri į savo sveikatą.. ji didžiausias turtas..