Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.
Naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų atliktas tyrimas parodė, kad per ketverius metus – 2016-2019-aisiais – kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet – beveik po 3 procentus. „Tarp visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą – vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.
Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pernai, palyginus su 2018 m., net 11 proc. padidėjo sudėtinių kompensuojamųjų vaistų, 3,7 proc. – kompensuojamųjų generinių vaistų vartojimas. Per ketverius metus šių preparatų vartojimas padidėjo apie 14,7 procento.
Kompensuojamųjų vaistų suvartojimo tyrimas buvo parengtas pagal 2016−2019 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ posistemio ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais vaistų (tiek receptinių, tiek nereceptinių) suvartojimo duomenis. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta metodika.
Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF. Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų – 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų.
Šiuo metu priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negali viršyti 6,36 euro. Statistika rodo, kad šiais metais vidutiniškai vienas pacientas už receptą prisimoka iki 2,60 euro.
Kokie vaistai? Kokie dar vaistai?
Kad jų neprireiktų, buvo liepta KASDIEN suvalgyti bent vieną kopūsto lapą? BUVO. Ir Šimkūnaitė, ir Taunytė liepė. O mes ką?
Sukramtai, ir kalis su magniu tavo gyslomis linksmais upeliais srovena. Pigu ir paveiku. Paprasto lapo tiesiai nuo gūžės skrandis nemėgsta? Valgyk troškintą, virtą, raugintą.
Dviratis (ne elektrinis), plaukiojimas (ne laivu), vaikščiojimas (ne nuolaidų link), kopūstas, morka, petražolė, kad ir su nitratais, geriau, negu kai kurie vaistai. Nežinau, kaip senjorai, bet mačiau ne kartą, kaip senjoritos vaistinėse perka vaistus kilogramais (!?). Mielos vaistininkės dar ir pasiūlo ką nors papildomai. Ir tada ten, bestovint sustingusioje eilėje, ateina nušvitimas, kad farmacija yra ne blogesnis verslas, nei politika ar labai tolimų, karštų ir saulėtų kraštų (kur daugiau kupranugarių negu palmių) svetima religija. Bet farmacija vis tik yra sąžiningesnis verslas, nes visose vaistinėse stovi kasos aparatai.
Aplinka užteršta, vanduo kalkėtas, kemšssi kraujagyslės ir iš to visos bėdos…