Sekmadienis, 1 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

www.alkas.lt
2023-04-02 10:00:18
0
Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.

Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.

Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademijoje net tris dienas vyksta tarptautinė paroda „Ką pasėsi… 2023“.

Tai yra vienas didžiausių žemės ūkio sektoriaus renginių, kuriame agroverslo atstovai pristato savo veiklas ir svarbiausias naujienas.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė, šiemet švenčianti 30 metų veiklos sukakt5, lankytojus į savo stendą kviečia šūkiu „Ateitį kuriame žemėje“.

Pasak įmonės „Agrokoncernas“ direktoriaus Edgaro Šakio, toks šūkis pasirinktas neatsitiktinai.

Pastaruosius metus Lietuvos žemės ūkio sektoriuje stebima ne tik kartų kaita, bet ir su jaunais žmonėmis į ūkius ateinanti technologinė pažanga.

„Žemės ūkio ateitis – tikslioji žemdirbystė, kuri yra paremta technologijomis, dirbtiniu protu, naujoviškais sprendimais ir naujos kartos gaminiais.

Visa tai daroma suvokiant, kad žemė yra ypač svarbus išteklius, kurį privalome saugoti.

Tiksliosios technologijos padeda taupyti resursus, pavyzdžiui, tręšti nebe visą lauką, o tik ten, kur reikia ir kiek reikia.

Tačiau to būtų neįmanoma padaryti be technologijų ir jas išmanančių žinovų pagalbos“, – sako E. Šakys.

Jau keleri metai, kai dalis žemdirbių vertina laukus ir juose augančių augalų būklę bei rengia darbus pasitelkdami duomenis iš kassavaitinių palydovinių nuotraukų iš kosmoso.

Prieigą prie šių duomenų turi visi „Agrokoncerno“ vystomos platformos „AGRO 247“ naudotojai.

Agxeed robotas | „Agrokoncerno“ nuotr.
Agxeed robotas | „Agrokoncerno“ nuotr.

Į laukus išriedės pirmasis robotas Baltijos šalyse

Įmonių grupė savo stende rodo pirmąjį ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse tokios rūšies žemės ūkio darbams skirta robotą „AgXeed“.

Po parodos šį autonominė mašina bus nugabenta į „Agrokoncerno“ įkurtą „Ateities ūkį“, kuriame pradės pirmuosius pavasario žemės ūkio darbus.

„Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius, kurio sumanymu šis robotas atkeliavo į Lietuvą, parodos metu dalyvavo diskusijoje su įmonės „Elinta Robotics“ direktoriumi, Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentu Aurelijumi Beleckiu.

Jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio sektorius yra ypač imlus technologijoms, nes, kaip ir daugelyje sričių, ryškėja darbo jėgos trūkumo problema.

„Autonominės mašinos, monotoniniams darbams atlikti skirti robotai padeda spręsti problemas, susijusias su žmogiškuoju faktoriumi.

Mašinos yra tikslios, joms nereikia pertraukų, taip pat yra kur kas našesnės.

Žinoma, kartu su ateinančiomis technologijomis kyla daug kitų iššūkių, tokių, kaip jas mokančių aptarnauti žinovų poreikis arba teisinis reglamentavimas, nes Lietuvos įstatymų bazė kol kas neturi autonominių mašinų judėjimo keliais taisyklių ir tvarkos“, – kalbėjo A. Radzevičius.

 Parodos ekspocizija | „Agrokoncerno“ nuotr.
Parodos ekspocizija | „Agrokoncerno“ nuotr.

Agrodronai mato tai, ko negali matyti žmogus

Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir agrodronų naudotojai. Būtent dronų vykdomos funkcijos yra labai svarbios žengiant į tiksliosios žemdirbystės erą.

Pasak A. Radzevičiaus, jau dabar žemės ūkyje yra bandoma derliaus diagnostika ir lauko duomenų rinkimas nepilotuojamais agrodronais, kurie gali surinkti ir apdoroti daugybę duomenų.

Jų naudojamos skirtingo spektro kameros gali užfiksuoti tai, ko žmogaus akis niekada nepastebės – nuo dirvos pakitimų, derliaus kokybės iki beprasidedančių augalų ligų ir pan.

„Agrodronų surinkti duomenys padeda sudaryti ypač tikslius žemėlapius.

Pavienių purkštukų pagalba, reguliuojant dozavimus, mes galime atlikti purškimus kintama norma pagal poreikį.

Ypač šiuo metu, kai daug dėmesio skiriama išteklių taupymui, aplinkos apsaugai ir maisto kokybei, tai atveria visai kitas galimybes.

Būtent tikslioji žemdirbystė gali padėti įgyvendinti keliamus itin aukštus reikalavimus“ – sako įmonės atstovas.

Žemės ūkio padargai | „Agrokoncerno“ nuotr.
Žemės ūkio padargai | „Agrokoncerno“ nuotr.

Technologijos padeda taupyti laiką ir kaštus

Tvarumo kryptimi sparčiai žengia ir žemės ūkio technikos gamintojai.

Įmonės „Agrokoncerno technika“ pavilione rodomos mašinos, kurios gali atlikti kelias funkcijas vienu metu.

Pasak įmonės direktoriaus Mindaugo Lapatkino, žemės ūkiui skirti padargai yra multifunkciniai, todėl siekiant efektyvumo ir našumo, jie gali būti apjungiami.

„Naujausi gamintojų sprendimai yra sutelkti į optimizavimą, laiko taupymą ir našumo didinimą.

Žemės ūkiui skirti padargai gaminami taip, kad juos būtų galima kombinuoti ir atlikti kelias funkcijas vienu metu.

Taip ūkininkas gauna naudą, nes vienu važiavimu gali skusti dirvą, ją trešti ir atlikti sėjos darbus.

Tokie sprendimai padeda taupyti kurą, padidinti darbo našumą ir labiau tausoti žemę“, – paaiškina M. Lapatkinas.

Brangstant trąšoms ir dėl Rusijos agresijos Ukrainoje pasikeitus jų importo kryptims, ūkininkai ieško sprendimų, kaip būtų galima optimizuoti kaštus neaukojant derliaus kokybės.

Žemės ūkio sektoriuje sparčiai dažnėja ir specialūs azoto sensoriai, kuriuose yra integruota pasėlių stebėjimo esamu laiku sistema.

„Topcon“ sensorių bandymai realiuose „Agrokoncerno“ įmonių grupės ūkiuose parodė, kad jų pagalba atliekami tikslieji tręšimai kintama norma, tai yra, tręšiant tik ten, kur reikia ir kiek reikia, leido sunaudojamų trąšų kiekį sumažinti iki 13 proc., o derlingumą padidino nuo 3 iki 6 proc. lyginant su paprastu tręšimu.

Šiuos procentus pavertus derliumi, tai būtų vidutiniškai apie 300 tūkstančių tonų grūdų, kurie duonos gaminiais padėtų aprūpinti apie milijoną žmonių visus metus.

Išmaniosios technologijos | „Agrokoncerno“ nuotr.
Išmaniosios technologijos | „Agrokoncerno“ nuotr.

Maisto medžiagos augalams – ne tik iš dirvos

Taupyti trąšas padeda ne tik technologijos, bet ir naujos kartos gaminiai.

„Agrokoncerno“ įmonių grupė savo stende pristatė parodos medaliu apdovanotą biostimuliantą „BlueN“, kurį, pasak įmonės Trąšų gaminių grupės vadovo Arūno Sapitavičiaus, ūkininkai dar paprastai vadina azotu iš dangaus.

Augalams tai yra papildomas azoto šaltinis, kurį jie pasiima ne įprastai, iš dirvos, o iš aplinkos ir tai yra ta dalis, kurios augalams reikia.

„Šio gaminio veikimo būdas paremtas tuo, kad, purškimo metu, ant augalo patenka specialios azotą fiksuojančios bakterijos.

Jos veikia visą augalo augimo laikotarpį ir taip padeda jam iš aplinkos gauti reikalingų maisto medžiagų.

Paprastai aiškinant, biostimuliantas „BlueN“ atstoja trąšų gamyklą, kuri įsikuria tiesiog augalų lapuose.

Ši gaminį taip pat leidžiama naudoti ekologiniuose ūkiuose” – pasakoja A. Sapitavičius.

Biostimiliantas BlueN | „Agrokoncerno“ nuotr.
Biostimiliantas BlueN | „Agrokoncerno“ nuotr.

Kovoje prieš javų ligų sukėlėjus – naujas gaminys

Ne mažiau svarbi naujiena agrosektoriuje – naujos veikliosios medžiagos, padedančios kovoti su grybinėmis ligomis, atsiradimas rinkoje.

Vos prieš savaitę Lietuvos augalininkystės tarnyba po visų privalomų procedūrų patvirtino naujo augalų apsaugos gaminio „Univoq“ registraciją.

„Agrokoncerno“ Augalų apsaugos gaminių grupės vadovės Livetos Budreckytės teigimu, šiuo metu analogų neturintis fungicidas išsiskiria tuo, kad jo sudėtyje yra visiškai nauja veiklioji medžiaga „Inatreq Active“, iš naujos veikliųjų medžiagų grupės, mokslo pasaulyje žinoma fenpikoksamido vardu.

Tai reiškia, kad net ir pačios agresyviausios grybinės javų ligos neturi šiai medžiagai išsivysčiusio atsparumo.

„Dar vienas šios veikliosios medžiagos išskirtinumas – ji buvo surasta gamtoje, išskirta iš dirvožemio bakterijų.

Tai ypač svarbus žingsnis agronomijos istorijoje.

Paskutinė veikliųjų medžiagų grupė javų apsaugoje buvo atrasta beveik prieš dvidešimt metų.

Tokios molekulės paprastai yra tiriamos apie dešimtmetį, dar panašiai tiek trunka jų registravimo procesas“, – paaiškina L. Budreckytė.

Parodos metu diskusijoje apie veiksmingą augalų apsaugą dalyvavusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Augalų patalogijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Roma Semaškienė atkreipė dėmesį, kad augalų ligos geba prisitaikyti ir įgyti atsparumą fungicidams, todėl juos naudoti būtina ypač atsakingai.

Kuo ūkininkai protingiau naudos gaminius, tuo ilgiau jie bus veiksmingi.

„Agrokoncerno“ įmonių grupės vienas iš tikslų – kurti viso Lietuvos agroverslo pažangą, todėl grupės ūkiuose yra aktyviai išbandomos tiksliosios technologijos ir naudojamasi jų teikiamomis galimybėmis.

Pasak grupės atstovų, nors šiandien dar kyla įvairių iššūkių, tačiau, neabejotinai, po kelerių metų visa tai bus žemės ūkio sektoriaus kasdienybė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltijos šalių žemės ūkio ministrai aptarė žemės ūkio ir maisto gamybos galimybes
  2. Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  3. Dirbtinis protas žengia į interneto žiniasklaidą
  4. Kaip dirbtinis protas pakeis švietimą?
  5. Paroda „Ką pasėsi… 2022“ – žemės ūkio ateities kryptis
  6. Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje
  7. Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
  8. 19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos
  9. Europarlamentarai balsavo už teisingesnę ir tvaresnę žemės ūkio politiką
  10. VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio
  11. A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus
  12. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus – apie kaimo ateitį
  13. Žemės ūkio paskirties žemė Baltijos šalyse per dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus 
  14. Kur laikyti žemės ūkio techniką?
  15. Sambūris „Patirtis“. Atviras laiškas dėl pernelyg intensyvaus Lietuvos žemės ūkio chemizavimo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Tai gal tikrai - :) apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • Vilna apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • +++ apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti
  • Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

Kiti Straipsniai

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Vištiena

Kaip laiku atpažinti mitybos sutrikimo pavojų?

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“ | archyvai.lrv.lt nuotr.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parengė virtualią parodą „Poezijos pavasariai“

2025 06 01
Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę | Canva nuotr.

Nuo anonimo iki kaimyno Jono: kaip paprasti ryšiai kuria stiprią bendruomenę

2025 06 01
Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais

2025 05 31
Kompiuteris | rrt.lt nuotr.

Kas kaltas dėl lėto kompiuterio darbo?

2025 05 31
Namas

Būstas regionuose: ieškoma ramybės, saugumo ir gamtos

2025 05 31

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Tai gal tikrai - :) apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • Vilna apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • +++ apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Rimvydas apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Būstas | pixabay.com, Rebecaml nuotr.

Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai