Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas. Agroverslą glumina, kad nors norinčiųjų studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas netrūksta, ir universitetai visiškai pasirengę juos priimti, o verslas – skatinti finansiškai, tačiau valdžios institucijos nemato nerimą keliančių ženklų: dėl galiojančios priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, vien pernai už Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) durų liko apie 250 potencialių studentų. Absoliuti jų dauguma – motyvuoti regionų abiturientai, savo profesinę ateitį norėję sieti su žemės ir miškų ūkiu.
Atotrūkis tarp poreikio ir tikrovės – milžiniškas
Ekspertai teigia, kad žemės ūkyje atotrūkis tarp poreikio ir parengiamų specialistų skaičiaus šiuo metu Lietuvoje yra pats didžiausias, palyginti su visomis kitomis sritimis.
Pagal tarptautinę metodiką atliktas išsamus žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų perspektyvinio poreikio tyrimas atskleidžia, kad artimiausiu laiku mums kasmet reikės 154 naujų agronomų (pernai į Agronomijos studijų programą priimti 49 pirmakursiai), į Gyvūnų mokslo programą pateko 9 (reikėtų 57), studijuoti žemės ūkio mechanikos inžinerijos įstojo 16 (reikėtų 166), žemėtvarkos – 3 (reikėtų 45), hidrotechnikos – 1 (reikėtų 39), miškininkystės – 13 (reikėtų 80).
Iš tiesų ši statistika šiandien yra ne universitetų (specialistus žemės ūkiui rengia VDU ŽŪA ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija), o visos Lietuvos bėda, nes žemės ūkio ir miškų sektoriams priskirti labai rimti uždaviniai įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslus, taip pat dabartinės mūsų Vyriausybės programą. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos eksporto struktūroje žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos „tandemas“ šiandien sudaro net 21 proc. ir nuolat didėja. Tai vyksta netgi krizių ir pandemijos metu.
Liūdną ateitį numatantys darbdaviai siūlo išeitį
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas dr. Kazys Sivickis šiandien su ypač dideliu nerimu kalba apie inžinierių hidrotechnikų poreikį darbo rinkoje. Pasak pašnekovo, situacija tokia įtempta, kad jau dabar dėl kiekvieno VDU ŽŪA absolvento varžosi dešimties įmonių vadovai. „Vien valstybės sektoriuje mūsų darbų apimtys siekia 1 mlrd. eurų. Tačiau kas rengs projektus ir juos įgyvendins?“ – retoriškai klausia LMĮA vadovas.
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas dr. Vidmantas Verbyla atkreipia dėmesį, kad 18-osios Vyriausybės programa miškininkams kelia ypač ambicingus siekius – prie Lietuvos žaliojo kurso, kaip sėkmės rodiklis laikotarpiu iki 2024 m. yra nurodytas 35 proc. šalies miškingumas (vietoje dabar esančio 33,7 proc.). „Programoje numatytas siekis plėtoti bioekonomiką. Pastaroji labai glaudžiai susijusi su miškininkyste, todėl bus reikalingi kvalifikuoti miškininkai, dirbantys tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose. Tačiau jau artimiausiais metais pajusime jų stygių. Nepertvarkius priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, tų specialistų paprasčiausiai nebus“, – prognozuoja V. Verbyla.
Pašnekovas neabejoja, kad studentų mažėjimo priežastis lemia ne tik demografinė šalies situacija, bet ir dėl švietimo sistemos reformų atsiradusi atskirtis tarp miesto ir kaimo vaikų. „Ne visose kaimiškose vietovėse moksleiviai turi galimybę tinkamai pasirengti biologijos, matematikos ir kitų dalykų valstybiniams egzaminams, ne visi turi finansines išgales samdyti korepetitorius, arba jų paprasčiausiai ten nėra. Dėl to regionų moksleiviai ir nepajėgia įveikti nustatytos minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės“, – neabejoja Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.
V. Verbylos nuomonei antrina ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, atstovaujantis Lietuvos ūkininkų sąjungai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių, Grūdų augintojų asociacijoms bei grupei kitų agroverslo organizacijų. Pasak jo, prisiimdami investavimo į žemės ūkio sektorių riziką, žmonės supranta, koks svarbus vaidmuo šios srities specialistams tenka diegiant inovacijas, vystant žemės ūkio infrastruktūrą, įgyvendinant kaimo plėtros ir Žaliojo kurso politiką, sprendžiant kitas valstybei strategiškai svarbias apsirūpinimo maistu ir bioenergija problemas.
„Žemės ūkiui skirtos studijų programos šiuo metu visiškai atitinka žemės ūkio ypatumus ir jo vystymosi tendencijas, sėkmingai integruoja žemės ūkio augalų ir ūkinių gyvūnų fiziologijos, biosistemų inžinerijos, ūkininkavimo vadybos ir ekonomikos bei kitas naujausias mokslo žinias ir gebėjimus. Kritiškos specialistų rengimo situacijos priežastis – netikusi švietimo politika. Pastaruosius 10 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas vyko ignoruojant žemės ūkio poreikius ir regionų jaunuolių motyvaciją siekti su veikla žemės ūkyje susijusio išsilavinimo“, – piktinasi J. Vilionis.
Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko, iš valdžios institucijų jam tenka išgirsti nuomonę, esą žemės ūkyje specialistų poreikio nėra, nes dalis absolventų nedirba pagal įgytą specialybę. „Atkreipčiau dėmesį, kad statistiniai įsidarbinimo rodikliai visiškai neatitinka realybės, nes ūkininkai priskiriami ne vadovų, ne specialistų, o kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų grupei, kurios atstovams pakanka baigti profesinio mokymo programas. Tai labai žeidžia ūkininkus, kurie vadovaudamiesi naujausiomis mokslo žiniomis strategiškai ir inovatyviai plėtoja savo ūkius“, – teigia jis.
Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas dr. Edvardas Makelis prisipažįsta nuoširdžiai besistebintis tuo, kad kažkas gali nesuprasti, jog, norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, privalome užtikrinti modernų savo agrosektoriaus sektoriaus vystymąsi bei konkurencingumą globalioje rinkoje.
„Šiuos uždavinius pajėgūs įgyvendinti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Tai beveik prieš šimtmetį puikiai suprato Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė savo ruožtu ne kartą įrodė, jog yra verti tokio pasitikėjimo – ir paskutinės ekonominės krizės metu jie vieninteliai užtikrino Lietuvai teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis ekonominio progreso variklis“, – žemės ūkyje dirbančių profesionalų reikšmę argumentuoja E. Makelis.
Agronomų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis nei šiuo metu, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą.
„Žemės, miškų ir vandens ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai bus būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios ir inovacijos. Jas kurti ir diegti galės tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai, baigę bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį, kūrybinį darbą. Jeigu į žemės ūkio verslą ir regionus negrįš išsilavinę, plačios erudicijos jauni specialistai, gerovės valstybė Lietuvoje, deja, nebus sukurta“, – prognozuoja pašnekovas.
Reaguoti į kritinę situaciją rengiant žemės ūkio specialistus valdžią šiandien ragina ne tik agroverslas, bet ir Lietuvos mokslų akademija. Jos Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius taip pat neabejoja, kad agrarinių ir miškotyros mokslų pažanga yra labai sparti, ypač dėl naujų biotechnologijų, išmaniųjų technologijų, robotizacijos. Tačiau be aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo bus sunku įgyvendinti ūkinės veiklos ir aplinkosaugos inovacijas, sukurti sistemines valdžios institucijų, mokslo ir verslo sąsajas.
„Siekiant, kad regionų jaunimas galėtų tobulėti ir patekti į universitetus, būtinos papildomos priemonės, sudarančios sąlygas motyvuotiems regionų jaunuoliams studijuoti“, – įsitikinęs akademikas.
Išeitį iš esamos kritinės situacijos šiandien mato ir agroverslas, ir akademinė bendruomenė. Seimas, Vyriausybė ir suinteresuotos ministerijos yra raginami jau šiais metais žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbias studijų programas įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų sąrašą, suformuoti valstybės užsakymą, užtikrinant tam ir atitinkamus asignavimus. Matomas ir kitas ne mažiau svarbus veiksnys – konkursinio balo formulės koregavimas, į jį įtraukiant ne tik akademinius abiturientų pasiekimus, bet ir papildomą kriterijų – motyvacijos vertinimą. Agroverslo atstovai žemės ūkiui svarbias studijas baigusius absolventus, vykstančius dirbti į kaimo vietoves, ragina prilyginti valstybės paramą gaunančių jaunųjų ūkininkų statusui ir skirti įsikūrimo paramą.
Visos pagrindinės žemės ūkio verslui atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas ir tikisi sulaukti sprendimo, kuris leistų užtikrinti pakankamą aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą.
