Seimas pritarė švietimo įstatymui

 Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik 10 (II gimnazijos), bet ir 4 bei 8 klasėse, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.

Tarp svarbių naujovių – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turės būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai.

Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. „Mes siūlome šį pakeitimą, nes manome, kad patikrinimų privalomumas įpareigos kiekvieną mokyklą sudaryti sąlygas mokiniams laiku pasitikrinti savo pasiekimus“, − anksčiau yra tvirtinusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.

Pirmieji pokyčių naudą pajus ir daugiau pagalbos sulauks dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 m. rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 m. pavasarį jie laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t. y., gauti bent 4 balus.

Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje.

Pakeitimais taip pat sutarta įtvirtinti mokinių teisę į akademines atostogas, po kurių jie galės tęsti mokymąsi. Tai leis mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti.

Pagal naujas Švietimo įstatymo nuostatas, mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui bus galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą. Šios nuostatos keitimas leis mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka sudarys galimybę mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.

Švietimo įstatymo pakeitimais patikslintas ir prevencinių programų įgyvendinimas. Nutarta palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus. Ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą. Po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės bus užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.

Priimtos pataisos leis daugiau sprendimo galių perduoti savivaldybėms. Sutarta, kad ministerija atsisakys mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduos savivaldybėms reguliuoti. „Savivaldybės pačios, žinodamos savo techninius ir materialinius išteklius bei galimybes, vietos bendruomenių poreikius, mokyklų tinklą, racionaliau ir efektyviau panaudos turimus išteklius mokinių ir keleivių pavėžėjimo paslaugai organizuoti“, − anksčiau yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.