Pristatyti galimi klimato kaitos padariniai

Šiuo metu vykstančioje nacionalinėje klimato kaitos konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ daug dėmesio skiriama savivaldybių pasiruošimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Diskutuojama, kokių prisitaikymo priemonių turi imtis savivaldos institucijos, kad gyventojai ir infrastruktūra kuo mažiau nukentėtų nuo ekstremalių reiškinių.

„Kartais mums atrodo, kad Lietuvoje gyventi tikrai gera ir  iššūkių nėra daug. Bet turime žinoti, kas mūsų laukia, su kuo susidursime ir tam pasiruošti. Apie miestų prisitaikymą prie klimato kaitos kalbame seniai. Savivaldybės turi pasirengti planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai, priemonės. Deja, iki šiol nei viena savivaldybė jų neturi, nors klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie  klimato kaitos gairės parengtos dar 2017 m.“, – konferencijoje kalbėjo Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.

Pasak jos, tam, kad būtų galima planuoti, kokių veiksmų reikia imtis, būtina žinoti klimato kaitos scenarijus kiekvienoje savivaldybėje, kokias grėsmes jai teks atremti, įsivertinti galimas rizikas, susipažinti su galimomis priemonėmis ir gerąja praktika. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos.

Siekiant padėti savivaldai nacionaliniu mastu jau yra padaryta nemažai žingsnių. Šiais metais parengtos klimato prognozės Lietuvai iki 2030, 2050, 2075, 2100 metų. 2023 m.

Taip pat bus parengtas jautrumo klimato pokyčiams vertinimas. Planuojama įgyvendinti bandomąjį projektą – vienai jautriausiai savivaldybei parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planą, dar penkios galės kreiptis vėliau ir taip pat gauti šią paslaugą. Kartu bus organizuojami mokymai savivaldybių darbuotojams. Visi šie veiksmai numatyti projekte „Climadapt“, kuriuo siekiama sustiprinti visuomenės ir regionų prisitaikymo prie klimato kaitos gebėjimus.

Ką rodo klimato kaitos scenarijai? Kaip matome iš naujausių prognozių, vidutinė metinė temperatūra Lietuvoje iki 2100 m. kils vidutiniškai 3 °C, sparčiausiai po 2050 m. Labiausiai jaučiamas klimato šiltėjimas bus žiemą ir rugpjūčio mėnesį. Tai paveiks ne tik gyventojus, bet ir daugelį ūkio šakų. Daugės erkių ir kitų parazitų, todėl reikės imtis papildomų priemonių nuo jų apsisaugoti. Didės oro tarša žiedadulkėmis, kadangi nemažai žmonių yra alergiški, teks pasirengti informavimo apie žiedadulkių kiekį sistemas.

Tai, kad žiemos bus šiltesnės, nereiškia, kad nereikės barstyti kelių, šildyti pastatų. Temperatūra, svyruojanti apie 0 °C, atneša daugiausiai nuostolių, daugėja susirgimų infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, kenčia infrastruktūra – keliuose atsiranda duobės.

Šaltų dienų ir staigių atšalimų bus, tik mes galime būti joms nepasirengę, galvodami, kad žiema bus šilta.  Todėl savivaldybės turi įvertinti šį pavojų ir pasirūpinti, kad nenukentėtų jautriausios gyventojų grupės – apsišiltintų būstus, apsirūpintų malkomis. Bus plikledžių, kai padaugės traumų ir prireiks žieminių padangų.

„Vidutinis šildymo dienų skaičius per metus Lietuvoje mažės, kaip prognozuojama apie 30 dienų iki 2100 m., tačiau vidutinis dienų, kai reikės vėsintis, skaičius didės nuo 78 dienų 2035 m.  iki 111 dienų šimtmečio pabaigoje. Daugės tropinių naktų, kurios yra ypač didelis išbandymas. Vėsinimui reikės daug elektros energijos, didės tinklų apkrovimas. Karščio sukeliamos problemos bus vis aktualesnės ir tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, nuo miestų planavimo iki renginių aptarnavimo“, – sako dr. Judita Liukaitytė-Kukienė.

Kritulių kiekis Lietuvoje didės, ypač Vakarų Lietuvoje, nuo 6 iki 14 proc. ir tai kelia didelį rūpestį. Daugės gausių kritulių laikotarpių, kai mėnesio norma iškrenta per dieną. Tokių dienų pasitaikys dažniau: nuo 14-16 iki 18-20. Tam miestai turi ruoštis, kad apsaugotų gatves, infrastruktūrą, turtą. Reikia tvarkyti miestų nuotekų sistemas, pavyzdžiui, Vilnius tai sėkmingai daro. Be to, krituliai turi turėti kur susigerti, tam reikia daugiau pievų, žaliųjų plotų vietoje asfalto dangos. Tai reikia turėti galvoje planuojant miestus.

„Šiandien dažnai daromi sprendimai visiškai nepasižiūrėjus, kad klimatas keičiasi. Šių metų klimatas labai gerai parodo, kas laukia ateityje – liepą ir birželį išmirkome, rugpjūtį – iškepėme. Per Vėlines gali prireikti guminių, bet tikrai nereikės šiltų batų, kaip vaikystėje. Todėl savivaldybėms labai svarbu įsivertinti, kaip išdėstytas jų miestas, kur yra svarbiausi objektai, kad nebūtų atkirstas kelias į ligoninę ar evakuotis. Svarbus ir bendradarbiavimas. Tam reikia laiku gauti prognozes, laiku informuoti gyventojus, perspėti apie ekstremalius reiškinius ir jiems pasiruošti iš anksto“, – ragina Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė.

Kai kurios savivaldybės, kad ir mažais žingsniais, jau imasi priemonių miestiečiams apsaugoti. Deja, dažnai einama gaisrų gesinimo keliu, kai savivaldybės susirūpina tada, kai kyla problemų, pavyzdžiui, užsitęsus karščiams tenka nutraukti pamokas mokyklose, nes iš anksto nepasirūpinama vėsinimo sistemomis.