Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo vizitą Lenkijoje. Šalies vadovas su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda aptarė dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo Ukrainoje poveikį regiono saugumui, pagalbą Ukrainai ir jos atstatymo klausimus.
Prezidentas susitikime akcentavo, kad Lietuvos ir Lenkijos glaudus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse, veiksmų koordinavimas ir bendras regioninių saugumo interesų atstovavimas tarptautiniais formatais – itin svarbūs dabartiniame geopolitiniame kontekste. Pasak šalies vadovo, Lietuvos ir Lenkijos vienybė yra būtina Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Kartu esame stipresni ir saugesni. Tik veikdami išvien galime užtikrinti saugumą savo šalyse ir visame regione. Lenkija yra patikima Lietuvos sąjungininkė. Vertinu mūsų veikimą išvien ir tikiu, kad išliksime vieningi ateityje“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė, kad būtina tęsti karinę pagalbą Ukrainai, nes būtent ukrainiečių apginklavimas nulems karo baigtį. Prezidentai taip pat aptarė Rusijos. kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir infrastruktūros atstatymo darbus. Pasak šalies vadovo, tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai įsitrauks į atstatymo procesą ir bendradarbiaus įgyvendinant projektus.
Nausėda sako: “Lenkija yra patikima Lietuvos sąjungininkė”, o iš ko galima būtų spręsti, kad patikima. Juk žmonių sakoma – draugą nelaimėje pažinsi, o tokių atvejų kaip ir nėra buvę…
Žinoma, kažkas įkeista hipotekai?
Žinoma esant reikalui visada bėgi pas kaimyną,kad druskos ar degtuko.
Pagalba pagalbai nelygu, gelbėtojas gelbėtojui.
Šeimose nuo vaikystės esam mokomi padėti ne tik pagalbos prašančiam, bet ir patiems stebėti aplinką, matyti, kas jos reikalingas, nors ir neprašo. Ir, jei tik gali, prieiti, padėti ir tyliai nueiti savo keliais, nelaukiant nieko už tai. Nes joks atlygis neprilygtų jausmui, kurį jauti nueidamas.
Vėliau gyvenime žmogus susiduria su atvejais, kai kitam pagelbėjęs asmuo elgiasi priešingai – gana piktai rodo laukiąs iš pagalbos prašiusio atsidėkojimo, tartum jis būtų kokių nors paslaugų įmonė. Vadinasi, jis iš aplinkos, kurioje neugdytas vidinis poreikis nelaukiant atlygio padėti pagalbos reikalingam.
Tačiau bus ir pavojingesnių atvejų. – Jokio pavojaus neįtariantis žmogelis apie menkutį reikalą, kurio niekaip nesutvarko, netyčia prasitaria girdint visai kitokios kultūros asmeniui. Ir staiga tas asmuo kažkaip net agresyviai puola pasiguodusiam į pagalbą. ,,Bėdžius” traukiasi, ginasi negalįs priimti pagalbos, aiškinasi netyčia prasitaręs, o ne kad pagalbos ieškojo, ir apskritai ta ,,bėda” jokia ne bėda, tik kvaila smulkmena… Bet niekas negelbsti – pagalba jam brukte įbrukama… Praeina kažkiek laiko, ir staiga tas ,,gelbėtojas” primena, kaip jis jį ,,didvyriškai išgelbėjęs”, ir tiesiai šviesiai pareikalauja ,,atsidėkojimui” kažko, kas ,,išgelbėtam” žmogui visai nepriimtina, ko už jokius pinigus nedarytų. Atsisakymo padarinys – baisus skandalas, garsūs kaltinimai nedėkingumu, ilgai trunkantis persekiojimas.
Taigi, atsargiai priimk primygtinai siūlomą pagalbą, atsargiai prašyk paskolinti degtuką, nes vėliau atsidėkojimui ne tik VISOS jų dėžutės, bet ir VISO MIŠKO gali nepakakti…
Ir dar to neužmiršk, jog gresiant pavojui iš Kremliaus pusės dar nežinia, kas kam labiau pagelbės. Juk būtent todėl, kad mes tarp dviejų varžovių įsiterpę, kad PL už mūsų pasislėpusi, mūšiai vyks ir priešas bus stabdomas MŪSŲ teritorijoje, mūsų žmonės ir valstybė bus taip naikinama, kaip dabar matome Ukrainą naikinant. Naikina ją, nes tarp jos ir Rusijos nėra nieko. (O PL ir už jos pasislėpusi.)
Tuo pat metu Vikipedijoje galima rasti tokių straipsnių:
https://pl.wikipedia.org/wiki/Okupacja_litewska_Wileńszczyzny.
,,Charakteryzował się lituanizacją życia publicznego, represjami i szykanami wobec Polaków[”
Ačiū. Nei verkt, nei juoktis.
Ar tekstą rašiusiam autoriui lyg Putinui tas pat, ką teigti, ar jis tikėjosi, jog nebėra gyvų tų įvykių liudininkų? Ir ne šiaip užguitų neraštingų kumečių, o išsilavinusių, neeilines pareigas ėjusių?