Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.
Susitikime buvo aptartas tarptautinių sankcijų Baltarusijos režimui įgyvendinimas Lietuvoje, Lietuvos prekybos su Kinija grandinių funkcionavimas, didesnis regionų finansinis savarankiškumas planuojant investicijas į kelių infrastruktūrą.
Ministras pristatė Prezidentui priežastis, dėl kurių buvo pateikęs Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą. Pokalbyje buvo aptarti tolesni ministro ir Vyriausybės veiksmai įgyvendinant tarptautines sankcijas Baltarusijos režimui.
Šalies vadovas pabrėžė, kad transporto sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, turi strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl būtina minimalizuoti su AB „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomos infrastruktūros naudojimu susijusias galimas grėsmes nacionaliniam saugumui.
Tarptautinės sankcijos turi daryti poveikį A. Lukašenkos režimui, bet negali būti taip, kad dėl jų nukentėtų tik Lietuvos įmonės. Demokratinės šalys turi taip sinchronizuoti savo taikomas sankcijas, kad diktatoriai susidurtų su vieninga sąjungininkų pozicija, tik tada sankcijos tikrai bus veiksmingos“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime aptartos nerimą keliančios stringančios Lietuvos prekybos su Kinija tendencijos. Prezidentas šį klausimą jau iškėlė Europos Vadovų Taryboje ir pabrėžė, kad turi būti imamasi priemonių visais lygiais.
Šalies vadovo nuomone, vėluojama su planų parengimu, kaip sumažinti verslo patiriamą riziką, ir dabar daugiau dėmesio jau tenka skirti besiformuojančių problemų amortizavimui. Pirmiausia reikalinga įgyvendinti priemones sutrikimų patiriančiam verslui, kurios padėtų įmonėms eksportuoti ir importuoti bei subalansuoti apyvartines lėšas.
Taip pat būtina intensyviau dirbi su ES institucijomis ir strateginiais partneriais. Vienašališkų Kinijos veiksmų poveikį Lietuvos įmonėms galėtų mažinti aktyvesnis ES Gaivinimo fondo lėšų investavimas į eksporto stiprinimą ir sparčiau transformuojant bei kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką.
Iki šiol Lietuva paskirstė tik Gaivinimo fondo dotacijų dalį, labiausiai orientuotą į viešojo sektoriaus reformas ir projektus, tačiau šis fondas taip pat siūlo palankias paskolų galimybes, kuriomis dalis ES šalių pasinaudoja, taip pat ir orientuodamos finansinius instrumentus verslui.
Prezidentas su ministru taip pat aptarė Susisiekimo ministerijos parengto Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projekto priėmimą Seime.
Šalies vadovas daugiau nei prieš metus pasiūlė didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą investuojant į kelių plėtros projektus, dėl esminius šio pasiūlymo principus įgyvendinančio įstatymo priėmimo Seimas turėtų apsispręsti artimiausiu metu.
