„Kas toliau?“ – tokį klausimą sau užduoda arba iš aplinkinių girdi tikriausiai kiekvienas bakalauro studijas baigiantis žmogus.
Minčių gali kilti dvejopų: gal iš karto pradėti dirbti, o gal tęsti magistrantūros studijas ir po to siekti geresnės karjeros?
Abu pasirinkimai atrodo geri, bet Vilniaus universiteto (VU) magistrantai įsitikinę, kad antrosios pakopos studijos pagerino ne tik jų profesines, bet ir asmeninius gebėjimus.
Kalbinti VU magistrantai išskyrė penkias svarbiausias priežastis, kodėl verta studijuoti ir įgyti magistro laipsnį, nesvarbu, ar iš karto po bakalauro studijų, ar padarius pertrauką.
Uždirbsite daugiau pinigų
Sociologijos magistrantūroje studijuojantis Linas Jakučionis mano, kad dvejoti dėl antrosios pakopos studijų tokių pasaulinių krizių metu nėra tinkamas laikas.
Jau po to, kai per 2008–2009 m. ekonominę krizę magistrantūros studentų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs piką, tendencija siekti gilesnių žinių ir aukštesnio išsilavinimo krizių laikotarpiu darosi vis ryškesnė.
„Kai pasižiūri, koks nestabilus yra pasaulis, ar tikrai reikia jame dar palikti erdvės dvejonėms? Siūlyčiau labiau dvejoti, ar verta pirkti dar vieną naują daiktą, nei dvejoti, ar rinktis magistrantūros studijas, nes žinios, kurias gausi jų metu, liks iki gyvenimo galo“, – įsitikinęs Linas.
Iš tiesų, magistrantūros studijas galima pelnytai laikyti viena geriausių investicijų gyvenime. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų Karjeros valdymo žinių sistemos (KVIS) 2018 m. duomenimis, VU magistrai uždirbo 30 proc. daugiau nei universiteto bakalauro laipsnį įgiję absolventai.
Kitose šalyse tendencijos panašios, Jungtinėse Valstijose magistrantūros studijas baigę asmenys uždirba 25 proc. daugiau, o Jungtinėje Karalystėje – 16 proc. daugiau nei bakalauro studijų absolventai.
Chemijos magistrantūroje studijuojanti Eglė Ežerskytė mano, kad magistro diplomas ne tik užtikrina didesnes pajamas, bet ir leidžia jaustis pranašesniam darbo rinkoje, ypač siekiant dirbti norimą darbą arba užimti aukštesnės kvalifikacijos ir įvairesnių įgūdžių reikalaujančias darbo vietas.
Jos žodžius patvirtina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktos Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgos duomenys – po pusės metų nuo studijų baigimo darbą turi apie 70–75 proc. pirmosios ir apie 80–82 proc. antrosios bei vientisųjų studijų pakopų absolventų.
Aukštos kvalifikacijos darbus dirba apie 70 proc. antrosios pakopos absolventų, beveik pusė pirmosios pakopos universitetų ir tik trečdalis kolegijų absolventų.
Pagilinsite specialybės žinias ir jas pritaikysite praktiškai
Nors ne visi kalbinti magistrantai antrosios pakopos studijas universitete rinkosi dėl didesnių karjeros galimybių ar didesnio uždarbio, tačiau visi vienbalsiai tvirtina, kad magistrantūros studijų metu pagilino bakalauro studijų metu įgytas žinias ir kompetencijas, praplėtė savo mąstymo horizontus, galėjo specializuotis siauresnėje, juos labiau dominančioje srityje.
Pavyzdžiui, Gabrielė Stanionytė, baigusi aukštųjų technologijų fizikos ir verslo bakalauro studijas, šiuo metu žinias gilina konkretesnėje lazerinės fizikos ir optinių technologijų srityje.
„Magistrantūros studijos yra tikrai rimta mokslinė pakopa, kuri suteikia galimybę gilinti specializacijos žinias. VU fizikos magistrantūros studijos išsiskiria ir tuo, kad jose daug laboratorinių darbų, kurie suteikia praktinių įgūdžių.
VU Fizikos fakulteto magistrantai gali dirbti su aukščiausio lygio įranga, kuri yra naudojama mokslinėse laboratorijose“, – pasakoja G. Stanionytė.
Finansų technologijas studijuojantis Evaldas Krampas magistrantūros studijas vadina tobulėjimu, grįstu naujomis žiniomis ir praktika.
Jo manymu, daugiau žinių turintis darbuotojas, kuris nuolat atnaujina savo kompetencijų bagažą, verslui yra didžiausia vertybė.
„Antrosios pakopos studijos ne tik pagilina dalykines žinias bei įgūdžius, padeda įsitvirtinti darbo rinkoje, joje atveria daugiau galimybių, bet ir plečia akiratį, lavina loginį, analitinį mąstymą, bendrąja prasme ugdo asmenybę“, – įsitikinusi E. Ežerskytė.
Paaugsite kaip asmenybė
Antrojoje pakopoje studentai daugiau laiko mokosi savarankiškai negu bakalauro studijų metu. Todėl magistrantai studijuodami turi įdėti daugiau asmeninių pastangų, kad pasiektų gerų rezultatų.
Tai lavina ne tik profesinius, bet ir asmeninius įgūdžius, tokius kaip motyvacija, laiko planavimas, atsakingumas ir t. t.
Būsima chemijos magistrė Eglė patvirtina, kad magistrantūros studijos labiausiai jai padėjo patobulinti laiko planavimo ir praktinio darbo laboratorijoje, duomenų analizavimo ir sisteminimo įgūdžius.
Paveldosaugą studijuojanti Emilija Černevičiūtė antrina Eglei sakydama, kad antrosios pakopos studijos privertė labiau vertinti laiką ir veiksmingai jį rengti.
Būtent tai leido jai sklandžiai ir sėkmingai suderinti darbą su studijomis. Be to, jos taip pat padėjo patobulinti šiandien tokį svarbų kritišką žinių vertinimą, mąstymą ir suprasti, kaip universitete dėstoma teorija siejasi su praktiniais dalykais darbe.
E. Krampas mano, kad magistrantūros studijos – tai savęs tobulinimo etapas, kuris atneša daug džiaugsmo.
„Pramanas, kad jas sunku pabaigti – priešingai, jeigu įveikėte bakalauro studijas, tuomet magistrantūros studijos bus vienas malonumas, ypač jeigu jas pasirinksite pagal turimą išsilavinimą“, – drąsina vaikinas.
Būsimasis sociologas L. Jakučionis ir menininkė Neringa Rekašiūtė į magistrantūros studijas stojo ieškodami daugiau prasmės nei apčiuopiamos naudos. Tačiau net neįsivaizdavo, kaip jų metu pagilės mąstymas.
„Ėmiau kritiškiau vertinti, kvestionuoti savaime suprantamus dalykus. Atsirado naujas sąmoningumo sluoksnis, gilesnis tikrovės stebėjimas ir jos filtravimas“, – pasakoja politikos ir medijų studijas pasirinkusi Neringa.
Kai kurių garsių sociologų mintys privertė ir Liną giliau reflektuoti visuomenę, aplinką ir save patį. Kas kartą išėjęs po paskaitų jis jaučia, kaip smegenyse mezgasi nauji neuronų tinklai.
„Vienas didžiausių šių studijų atradimų – tai savirefleksija. Nors ir anksčiau daug galvodavau apie gyvenimą, save, savo aplinką, bet pradėjus studijuoti tas žvilgsnis tapo gilesnis.
Ypač į mane supančią aplinką, mano gyvenimą formavusius veiksnius, pasirinkimus. Pradedi pastebėti dalykus, į kuriuos anksčiau nekreipdavai dėmesio“, – sako magistrantas.
Galėsite pakeisti savo profesinę sritį
Jei vieną kartą suklydote rinkdamiesi studijas ir jas baigus tenka dirbti darbą, kuris neteikia malonumo, kuriame nematote prasmės ir malonių iššūkių, paprasčiausias ir vienas labiausiai užtikrintų būdų tai pakeisti yra kitos specializacijos magistrantūros studijos.
Daugelyje VU fakultetų magistrantūros studijų programos yra prieinamos studentams, turintiems kitos krypties bakalauro išsilavinimą.
Šiuo metu paveldosaugos magistrantūroje studijuojanti E. Černevičiūtė pasakoja, kad baigus bakalauro studijas naujų žinių troškulys niekur nedingo, atvirkščiai – tik didėjo.
„Tuo metu teko tik apsispręsti, ar noriu tęsti studijas toje pačioje srityje, ar pasinerti į kitą sritį. Įgijusi žinių paslaugų bakalauro laipsnį VU Komunikacijos fakultete, nusprendžiau studijas tęsti VU Istorijos fakultete. Jau po pirmojo semestro supratau, kad tai yra ta sritis, kurioje noriu augti ir dirbti“, – sako Emilija.
Pasak jos, darbdavys tai pastebėjo jai dar atliekant praktiką įstaigoje, į kurią po to buvo pakviesta dirbti. O gavusi magistro diplomą pajuto dar didesnį darbdavio pasitikėjimą ir paskatinimą tęsti darbus toliau.
Meno pasaulyje žinoma ir savo darbą mėgstanti Neringa kitos srities studijas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pasirinko ne norėdama ką nors keisti profesinėje srityje, bet gyvenime pristigusi iššūkių, kurių įveikimas leidžia gerokai „ūgtelėti“.
Tačiau studijos vis tiek neabejotinai praverčia ir jos darbe. „Esu menininkė, įvairių socialinių projektų kūrėja. Studijuojant įgytos žinios transliuojasi į mano kūrybą, mąstymą, sumanymus“, – sako moteris.
Užmegsite ryšius, kurie jums pravers ateityje
E. Černevičiūtė įvardija dar vieną svarbų motyvą, kuris turėtų paskatinti studijuoti magistrantūroje – tai naujos pažintys. „Dažnai į magistrantūrą stoja asmenys iš įvairių sričių.
Pavyzdžiui, mano kurse buvo kolegų, turinčių ekonomikos, politikos ir komunikacijos išsilavinimą, todėl atliekamos užduotys grupėse ir per paskaitas vykusios diskusijos buvo itin įdomios, leidžiančios pažvelgti į analizuojamą reiškinį iš įvairių perspektyvų.
Tad mokėmės vieni iš kitų, o pabaigus studijas visada malonu susitikti ir, jei reikia, pasitarti tam tikrais profesiniais klausimais“, – sako mergina.
Iš tiesų ir bakalauro studijų metu tikriausiai sutinkate daug įvairių naujų žmonių, užmezgate stiprius ryšius, kuriuos galite palaikyti visą gyvenimą.
Studijuodami magistrantūroje mes patys tampame brandesni, todėl pažinčių tinklas taip pat tampa brandesnis ir vertingesnis, o geriausia vieta jį sukurti yra universitetai.
Magistrantūros studijų metu turite progą sutikti daug kviestinių dėstytojų, savo srities žinovų, verslo partnerių, kurie gali jus patarti būsimam darbdaviui ar net patys pasiūlyti jums darbą.
