Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

www.alkas.lt
2022-05-18 09:00:54
0
Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti | T. Kazakevičius, VU nuotr.

Kas svarbiausia kuriant santykį tarp dėstytojo ir studento? Ko reikia jam užmegzti? Galiausiai koks jis turėtų būti?

Savo mintimis dalijosi Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. Diana Ramašauskaitė ir akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė Elena Paškevičiūtė.

Akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė E. Paškevičiūtė prisiminė dar nuo pirmųjų studijų metų girdėjusi kartkartėmis iš dėstytojų lūpų nuskambančią frazę: „Dabar viskas priklauso tik nuo jūsų, studentų.

Kiek patys įdėsite pastangų, tiek ir išmoksite“. Su tokia nuostata ji nebuvo linkusi sutikti.

E. Paškevičiūtės teigimu, be gero mokytojo ir mokinio ryšio, net mokytojams dedant pastangas išmokyti mokytis, nebūtų pavykę to įgyvendinti: „Lygiai taip pat ir universitete – dėstytojas yra ne tik žinių šaltinis, bet ir tarytum vektorius tolimesniame savarankiškame moksliniame darbe.“

Pašnekovė dar prieš įstodama į medicinos studijų programą domėjosi akušerija ir ginekologija, tačiau net neįsivaizdavo, kokia tai plati sritis.

Tad susitikimą su prof. D. Ramašauskaite įpusėjus studijoms studentė vadino sėkme: „Atsimenu, kaip išėję po pirmojo akušerijos ciklo seminaro su grupiokais kalbėjomės apie tai, kokį didelį įspūdį mums paliko dėstytoja.

Medicinos studentai paprastai dažnai jaučiasi sumišę dėl didelės studijų metu pateikiamų žinių apimties ir daugybės skirtingų temų.

O ši dėstytoja sukūrė tokią mokymosi aplinką, kurioje vyravo tarpusavio pagarba, ramybė, laisvė klausti ir klysti.“

Vėliau prof. D. Ramašauskaitės paskatinta E. Paškevičiūtė įsitraukė į mokslinę veiklą, kuri tebesitęsia iki šiol – įkvėpta dėstytojos pavyzdžio, baigusi medicinos studijas ji nusprendė tęsti studijas akušerijos ginekologijos rezidentūroje.

Gydytoja rezidentė teigė per kelerius bendradarbiavimo metus turėjusi galimybę profesorę pažinti ne tik kaip akademikę, bet ir kaip Akušerijos centro vadovę ir buvusi sužavėta jos atsidavimu savo profesijai.

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti | T. Kazakevičius, VU nuotr.

„Bendradarbiavimo metu sulaukdavau ir paskatinimų, ir kritikos. Tačiau pastaroji būdavo tokia konstruktyvi, kad keldavo ne baimę suklysti, bet priešingai – motyvaciją tobulėti“, – sakė gydytoja rezidentė ir pridūrė, kad daugelis dėstytojų pamiršta, jog dėstytojavimas nėra vien tik apie mokslą.

Didelė šio proceso dalis yra tiesiogiai susijusi ir su bendražmogišku santykiu su studentu. Be to, dėstytojas turėtų įkvėpti studentus.

Būtent minėtas ryšys ir dėstytojo autoritetas padeda tvirtus pamatus prasmingam ir auginančiam bendradarbiavimui.

Prof. D. Ramašauskaitė – 2021 m. geriausios Medicinos fakulteto dėstytojos premijos, liudijančios apie jos atidą studentams, laimėtoja.

Paklausta, kas yra svarbiausia kuriant santykį tarp dėstytojo ir studento ir ko reikia jam užmegzti, profesorė įvardijo abipusį atvirumą ir laiko skyrimą: „Nepakanka tik persimesti žodžiais bėgant koridoriumi. Jeigu tuo metu ir negali skirti laiko, reikia aiškiai bendrauti, sutarti kitą laiką susitikti.

Labai svarbu, kad studentas neliktų antrame plane, kaip dažnai kyla grėsmė nutikti mūsų, klinikinių disciplinų dėstytojų, darbe.“

Pasak jos, išlaikyti ryšį – ne visuomet paprasta. Turint omenyje, kad akušerių ginekologų darbas pasižymi ypatinga dinamika, ryte kruopščiai sudėliotas dienos veiklų planas gali pakisti bet kurią minutę.

Toks išeities iš susidariusių padėčių ieškojimas yra neatsiejamas nuo kūrybiškumo.

Profesorė teigė, kad sėkmingas dėstytojo ir studento bendradarbiavimas turi būti grįstas ne vadovo ir pavaldinio, bet tolygiu asmenų santykiu.

„Studijos – tai tas gyvenimo laikas, kada jauni žmonės yra labai motyvuoti. Nebe tie laikai, kai profesijos pasirinkimo klausimai būdavo sprendžiami atsižvelgiant į tėvų nuomonę.

Net jeigu jie ir nežino, kurį kelią rinktis – baigę mokyklą skiria metus pamąstymui ir apsisprendimui. Todėl manau, kad dėstytojui nėra reikalo būti prievaizdu, reikalingas bendradarbiavimu grįstas santykis.

Juolab kad niekas nestovi vietoje, laikai keičiasi – negali to pamiršti ir likti tame pačiame lygmenyje, kuriame buvai prieš 20 metų.

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti | T. Kazakevičius, VU nuotr.

Dabar studentai yra tikrai linkę dalytis grįžtamuoju ryšiu – gera ir bloga patirtimi, tai yra labai gerai“, – sakė prof. D. Ramašauskaitė.

Tiesa, dėstytoja teigė nesitikinti, kad visi jos paskaitose dalyvaujantys medicinos studijų programos studentai taps puikiais akušeriais ginekologais – ateityje dirbančius šioje srityje save įsivaizduos galbūt vos keletas.

Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad kiekvienas būsimas gydytojas žinotų svarbiausius dėstomo dalyko bruožus. Be to, įgytų ir bendrųjų gebėjimų – mokėtų susirasti ir tinkamai interpretuoti, analizuoti reikiamas žinias, gebėtų dirbti komandoje.

Kitaip tariant, studijų metu įgytų ne tik vadinamųjų specialybės žinių, bet ir bendražmogiškų savybių.

Ar dėmesys ugdant būsimuosius gydytojus turi didesnę reikšmę nei kitų krypčių studijose? Profesorė sakė nemananti, kad medicinos studijos yra kuo nors išskirtinės, tad ir dėstytojo dėmesys visiems studentams turi būti skiriamas vienodas.

Vis dėlto, pasak jos, itin besidominčius konkrečia sritimi svarbu paskatinti dalyvauti mokslinėje veikloje, motyvuoti papildomai domėtis, ieškoti profesiškai augti padėsiančių galimybių.

Prof. D. Ramašauskaitės teigimu, dažnai susidomėjimą konkrečia specialybe lemia galimybė prie jos prisiliesti.

Ji prisiminė ir pati būdama studentė kiekvieno studijų ciklo metu susižavėdavusi vis kita medicinos kryptimi: besimokydama chirurgijos – chirurgija, endokrinologijos – endokrinologija ir t. t.

Anuomet ji svarstė rinktis gydytojos infektologės profesinį kelią (susidomėjimą kėlė neseniai atrastas imunodeficito virusas), tačiau šiuos planus pakeitė praktika rajono akušerijos ginekologijos skyriuje, kuriame akušere ginekologe dirbo ir profesorės mama.

Šios praktikos metu studentės turėjo galimybę susipažinti su šia profesija iš arčiau, netgi ir priimti keletą gimdymų.

Po šios patirties profesorė pasakojo buvusi tarsi devintame danguje ir ėmusi svarstyti rinktis akušerės ginekologės specialybę.

Vėliau ji taip ir padarė: „Savo pasirinkimu džiaugiuosi ir šiandien. Niekada neteko rimtai susimąstyti, kad esu ne savo rogėse.

Akušerija ginekologija – dinamiškas ir daug gerų pojūčių teikiantis darbas. Naujos gyvybės atėjimas pasaulin, laiminga mama, laimingas tėtis, laimingi šeimos artimieji – visa tai tikrai prideda gerų pojūčių.“

Įkvepiančiu ir motyvuojančiu veiksniu prof. D. Ramašauskaitė vadino ir puikų mikroklimatą darbe bei bendradarbiavimo džiaugsmą.

Ji prisipažino atostogų metu pasiilgstanti kolegų, darbavimosi kartu ir sudėtingų atvejų aptarimų. Jos teigimu, motyvuoja ir tai, kad įdėtos pastangos ir atliktas darbas yra įvertinami.

Siekdamas pabrėžti dėstytojo (-os) ir studento (-ės) santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, VU pristato meninį projektą – virtualią parodą, įgyvendinamą su fotografu, dokumentinės ir portretinės fotografijos atstovu Tadu Kazakevičiumi.

Parodoje – ir prof. D. Ramašauskaitės bei rezidentės E. Paškevičiūtės portretų serija, atskleidžianti mokytojos nuoširdų ir atidų santykį su savo studente ir drąsos klausti visko svarbą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais
  2. Nuo spalio 26 dienos Mykolo Romerio universitetas pereina prie pilno nuotolinio mokymo
  3. Turintiems internetą bus galimybė patiems stebėti savo namų aplinką
  4. Mokslu besidomintys moksleiviai naujuosius metus pradės Vaikų universitete
  5. Vilniaus universitetui atvertos durys į Europos universitetų elitą
  6. VU Teisės fakultetas pasitinka 375 metų jubiliejų
  7. Siūloma steigti Kauno universitetą
  8. VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų
  9. Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
  10. Vilniaus universitetas dalins diplomus „Už Ačių“
  11. VU psichologai paskelbė patarimus universitetams ir studentams esant COVID-19 užkratui
  12. VU pasaulio universitetų reitinge užėmė itin aukštą vietą
  13. Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios
  14. Lietuvoje pradės veikti jungtinis universitetų klasteris
  15. Patikslinta vyresnių VU dėstytojų darbo tvarka

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

2023 03 27
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Aukštaitijos metai 2023 | A.Jakšto nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)

2023 03 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
2
Dr. Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d. Švenčionių miesto kultūros centre vyko Aukštaitijos atmintinų metų atidarymo renginys ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono...

Skaityti toliau

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
2
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos vyriausybė paragino surengti neeilinį JT Saugumo Tarybos posėdį, kad „atremtų Kremliaus branduolinį šantažą“. Taip reaguojama į Rusijos fiurerio Putino...

Skaityti toliau

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

by Ditė Česėkaitė
2023 03 27
0
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.

Šiauliuose po žiemos sezono atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – toliau tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, taip...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai