Birželio 3 d., penktadienį, Tauragės krašto dainų šventės rengėjai žada įspūdingą reginį. Slėnyje ant Jūros upės vingio susipins praeitis ir dabartis – beveik trys tūkstančiai dainininkų ir šokėjų – šokiu, muzika, daina pasakos istoriją apie šio krašto žmones – Karšuvos žemės vaikus.
„Po 13 metų į mūsų kraštą grįžta Tauragės apskrities dainų šventė. Artėja džiugi ir jaudinanti akimirka, nes Dainų šventė neabejotinai yra reikšminga, ilgametę istoriją turinti tautos tradicija, kurianti vienybės, artumo jausmą.
Tam, kad prisimintume čia gyvenusius protėvius, pasijustume didelės šeimos, giminės dalimi, buvo atgaivintas jau primirštas, XIII a. minimas lietuvių istorinės žemės – Karšuvos – pavadinimas.
Ši šventė skiriama tiems, kurie čia gyveno prieš mus, savo kūrybingumu, lietuvybės puoselėjimu, žiniomis ir darbais garsino ir turtino šį kraštą, – pasakojo šventės režisierius Gintaras Zareckas. – Mes saugome ir didžiuojamės savo praeitimi, semiamės išminties iš protėvių, sekame jų pavyzdžiu ir drąsiai galime sakyti, kad esame verti jų priesakų. Juk visi esame Karšuvos žemės vaikai“.
Dainų šventė „Karšuvos žemės vaikai“ prasidės birželio 3 d. 19 val. Tauragės vasaros estradoje. Dviejų su puse valandų trukmės programoje dalyvaus šiuolaikinių ir liaudies šokių, folkloro kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, chorai, vokaliniai ansambliai.
Nepaprastą reginį kurs įspūdingos šokėjų kompozicijos, gamtos garsų, muzikos ir balso dermė, specialieji ir vaizdiniai efektai. Lygiagrečiai bus plėtojamos ir susipins dvi siužetinės linijos – praeities ir šiandienos. Renginio kulminacija taps įspūdingas Lietuvos akrobatinių skrydžių grupės ANBO pasirodymas.
Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“ rengia Tauragės kultūros centras kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru bei Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybėmis.
Renginį remia Lietuvos kultūros taryba.
Karšuva gyvuoja!? Na, čia jau tikrai gerai. Mat, jonavietis Linas Stankus Karšuvos žemėlapį, padarytą pačiais seniauisiasiais laikais, kai slenkantis ledynas, kuris 25 tūkst. m. atgal maksimumą netoli nuo Gardino buvo pasiekęs (gimnazijos vadovėlis), ant Karšuvos užslinkęs dar nebuvo, turi.
Sveiki gyvi, mūsų proproproproproproseneliai!!
Karšuviečiai – jūs esate patys patys seniausi Lietuvos gyventojai. Užsukti, kada, reikės pasiglėbesčiavimui, pasidžiaugimui arba nors pamatymui.
25.000 – ne klaida?
Pasak MA archeologo pasakojimo laidoje dar Siaurusevičiaus LTV laikais, tarptaut. archeologų org-ja (nepamenu pavadinimo) pripažino jai pateiktus radinius esant tos pačios kultūros ir 30000 m. senumo. O jai pateikta dar senesnių. už dar 10.000 metų. Vadinasi, bus visi 40.000 m.
Jauninatės, gerb. Rimgaudai? 🙂
Prieš ledams ateinant iki 25.000 maksimumo netoli nuo Gardino, reikėjo jiems iki to “netoli nuo Gardino” eiti dar virš 10 tūkst. metų nuo Karšuvos: 25.000 + virš 10.000 = apie 40.000 metų. Todėl kokiai karšuvietei iš Lino Stankaus žemėlapio gėlę gražią, prie progos kokią sutikęs, būtinai įteiksiu. Pasipiršti, va, tai nelabai galėsiu. Kū čia bepadarysi – amžius.