Povandeninio triukšmo matavimo įrangą planuojama įdiegti dviejose vietose Baltijos jūroje kovo-balandžio mėnesį. Bus siekiama išsiaiškinti, kaip triukšmas, sklindantis iš laivų, sukeltas vėjo, lietaus ir šiluminio vandens masių judėjimo veikia jūros žinduolių migraciją ir giliai neršiančias žuvis.
Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Jūros tyrimų instituto ekspertais jau pradėjo pasirengimo darbus. Pirmoji vieta skirta stebėti lokalaus masto poveikį, numatyta 50-60 km atstumu nuo kranto, 55-60 m gylyje, intensyvios laivybos kelyje iš ir į Klaipėdos uostą ir numatomos vėjo energetikos plėtros zonoje. Čia triukšmo poveikis svarbus jūros žinduolių migracijai.
Antroji vieta – skirta regioniniam triukšmo poveikio stebėjimui, atokiau 100-110 km atstumu nuo kranto, 80-90 m gylių zonoje, Gotlando baseinui priklausančioje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje, netoli intensyvios laivybos, pagrindinio Baltijos jūros laivų maršruto (Rostoko-Sankt Peterburgo laivybos linija). Čia triukšmo poveikis svarbus giliai neršiančioms žuvims.
Bus įrengti specialūs plūdurai
Kiekvienoje iš pasirinktų monitoringo stočių bus įdiegtas hidrografinis plūduras su dviem įvairiakrypčiais garso matavimo hidrofonais, dirbančiais 10 Hz-20kHz dažnių diapazone. Matavimai truks ne mažiau kaip 12 mėn. Kas 12-15 savaičių numatoma privaloma hidrofonų techninė apžiūra, duomenų kortelių nuskaitymas ir baterijų pakeitimas.
Kadangi įranga bus įdiegta atviroje jūroje, diskutuota dėl jos patikimo inkaravimo ir tvirtinimo prie jūros dugno bei visos sistemos palaikymo vandens storymėje. Didelė įrangos pažeidimo rizika išlieka dėl žvejybos dugniniais tralais. Apie tai bus pranešama atitinkamoms institucijoms.
2020 m. atnaujinto jūros būklės vertinimo pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos reikalavimus metu buvo įvertinti potencialūs impulsinio ir nuolatinio žemo dažnio triukšmo šaltiniai Lietuvos jūros rajone, nustatytos triukšmui jautrios teritorijos ir zonos, kur tikėtinas triukšmo poveikis gyviems organizmams (daugiausia remiantis triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatais ir kitų valstybių patirtimi).
Tam, kad būtų galima vertinti realų triukšmo lygį jūros aplinkoje ir galimą jo poveikį jūros gyvūnijai, nuolatinio triukšmo stebėsena numatyta valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nuo 2020 m.
Nuolatinio povandeninio triukšmo garso šaltiniai – laivai, vėjas, lietus ir šiluminis vandens masių judėjimas. Priklausomai nuo kilmės, povandeninis triukšmas skirstomas į natūralų gamtinį arba antropogeninį. Būtent pastarasis – nenutrūkstamas povandeninis antropogeninis triukšmas gali daryti didelį poveikį jūros aplinkai.
