Liepos 23-ią dieną Europos Komisija uždraudė komercinę menkių žvejybą didžiojoje Baltijos jūros dalyje. Šis draudimas galios iki metų pabaigos ir taipogi palies Lietuvos žvejus. Tiesa, tik didžiuosius – tuos, kurie gaudo tralais atviroje jūroje. Smulkiesiems žvejams gaudantiems žuvį priekrantėje ir žvejams mėgėjams, kol kas šis draudimas neaktualus. Komisija kelis pastaruosius mėnesius negirdėjo aplinkosaugininkų raginimų uždrausti žvejybą, todėl menkių neturėsime ir 2020-aisiais metais.
Paskutinieji metai Baltijos jūros žvejų nedžiugina – pastebimas ženklus žuvies išteklių sumažėjimas ir ypač pasigendama stambių menkių.
Dar šių metų kovo mėnesį tarptautinė Jūros tyrimų taryba (ICES), kurią sudaro visų Baltijos šalių mokslininkai, savo ataskaitoje perspėjo apie kritinį menkių lygį ir tai, jog toliau žvejojant nebebus galima užtikrinti gyvybingos šių žuvų populiacijos. Tarybos mokslinė rekomendacija – kad menkių 2020-aisiais apskritai neturėtų būti leidžiama žvejoti.
Įvairios nevyriausybinės organizacijos dar balandžio mėnesį kreipėsi į Europos Komisiją, su prašymu atkreipti dėmesį į ICES išvadas ir nedelsiant imtis veiksmų.
Tačiau jų imtasi tik tuomet, kai teisę į menkių žvejybą turintys žvejai pranešė nebesugaunantys žuvies, dėl ko per pusmetį tebuvo išnaudota tik apie penktadalis turimų menkių žvejybos kvotų.
„Situacija apie kritinę menkių padėtį buvo žinoma jau praėjusiais metais ir tam, kad jų ištekliai būtų bent kiek apsaugoti, draudimas turėjo įsigalioti visą jų neršto laikotarpį, t.y. nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio,“ – teigia Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus.
Jo teigimu, paskelbusi apie draudimą dabar Europos Komisija tenori išlaikyti savo gerą vardą, o iš tiesų apsaugos priemonės priimtos gerokai per vėlai.
2019-ųjų liepos 22-ą dieną priimtas Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo menkių ištklius siekiama apsaugoti nuo sunykimo ir uždraudžiama jų žvejyba rytinėje Baltijos jūros dalyje.
ICES pritaria, kad sprendimas – neadekvatus. Žvejybos uždraudimas antroje metų pusėje, kai galėjusios išneršti menkės jau yra išgaudytos, nepadidins žuvų populiacijos ir jų bus tiek pat mažai ir 2020-aisiais.
Eksperto R. Staponkaus teigimu, taip pat būtina atsižvelgti į pagrindinių žuvų, kuriomis minta menkės išteklius, bei Lenkijos siūlomas papildomų apribojimų šprotų ir strimėlių žvejybai įvedimą Baltijos jūroje. Šių žuvų rūšių intensyvus eksploatavimas itin prisideda ne tik prie menkių, bet ir prie kitų žuvų maisto šaltinių naikinimo.
Jau šių metų spalio mėnesį Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai rinksis svarstyti ir derėtis dėl žvejybos kvotų 2020-iesiems metams. Kaip jau minėta Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos rekomendacija 2020-iesiems dėl menkių žvejybos yra labai aiški – ne daugiau nei 0 tonų.
„Mes galime tik tikėtis, kad į šiuos argumentus galiausiai įsiklausys Europos Komisija, kuri yra atsakinga už žvejybos reguliavimą, bei visų Baltijos jūros šalių ministrai, ir priimdami sprendimus nesivadovaus vien nacionalinėmis pozicijomis, kadangi gyvoji gamta nepaklūsta šalių sienų riboms“, – sako Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas R. Staponkus.
Taip stropiai stengiantis galima ir to pasiekti. Galima pasiekti, kad Baltija dvokiu, nuodingu liūnu virstu. Va, kelis Nordstrymus nutiesime ir „nepastebėsime” jog iš jų plonyte srovele dujos veržiasi, vandenis nuodija, iš laivų kanalizaciją, tepalus ir pan. į jūrą leisime, sąvartynų šiukšles į ją plukdysime ir rezultato netruksime sulaukti.