Pajūryje pastebėtos kritusios žuvys

Šią savaitę pajūryje buvo pastebėtos į krantą išmestos kritusios žuvys. Taip galėjo nutikti dėl neįprastai aukštos ne tik oro, bet ir vandens temperatūros, kuri laikėsi jau nuo birželio mėnesio antros pusės, žemos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje, staigaus oro sąlygų sąlygų pasikeitimo ir vandens atvėsimo bei ponerštinio laikotarpio.

Pasak ichtiologų, į krantą išmesti grundalai nėra retas reiškinys. Jis buvo stebimas ir ankstesniais metais, tačiau kiek anksčiau – bangos į krantą žuvis išmesdavo dar birželio pradžioje. Specialistų teigimu, grundalai po neršto nusilpsta ir tampa mažiau atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Vyraujant aukštai oro ir vandens temperatūrai, mažėja deguonies tirpumas vandenyje. Liepos 13 d. priekrantėje vykdant Baltijos jūros valstybinį aplinkos monitoringą maždaug 2–5 km atstumu nuo kranto 9–14 m gylyje ties Palanga, Šventąja, Melnrage ir Juodkrante, buvo išmatuotos mažos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje – nuo 3,33 iki 5,25 mg/l.

Klaipėdos sąsiauryje liepos 14 d. priedugnio sluoksnyje taip pat fiksuotos žemesnės nei įprastai ištirpusio deguonies koncentracijos – 2,22–3,33 mg/l.  Liepos 19 d. sąsiauryje buvo atliktas pakartotinis matavimas, priedugnio sluoksnyje vis dar buvo mažos ištirpusio deguonies koncentracijos – 3,11–3,36 mg/l. Vandenyje ištirpęs deguonis svarbus gyvybiniams procesams.  Kai jo yra mažiau nei 2 mg/l, vandens prisotinimas deguonimi tampa nepakankamas, o tai gali sukelti žuvų dusimą.

Taip pat pastarosiomis dienomis vis dažniau pajūrio poilsiautojai pastebi paplūdimiuose ties Šventąja bangų į krantą išmestą žaliai rudą masę, kuri iš pirmo žvilgsnio primena dumblą. Tai į krantą išmesti jūros dumbliai, kurių buveinės yra seklioje priekrantėje netoli kranto linijos, bei vandens „žydėjimą“ sukeliantys mikroskopiniai dumbliai, kuriuos į paplūdimius sunešė vėjas ir bangos. Dumbliais nuklotas krantas stebimas kasmet skirtingose priekrantės vietose.

Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamu vandens „žydėjimu“. Priklausomai nuo „žydinčių“ dumblių, vandens masė gali įgauti įvairią spalvą: melsvai žalią, gelsvai žalią, pilką, rudą ar net raudoną. Vandens spalva pradeda keistis, kai dumblių koncentracija artėja prie 1 mg/l. Prie spartesnio dumblių „žydėjimo“ prisideda maistingųjų medžiagų, tokių kaip fosforo, azoto, silicio perteklius vandens telkinyje. Baltijos jūra – eutrofikuotas vandens telkinys, į kurį patenka dideli kiekiai mikrodumblių augimą skatinančių maistingųjų medžiagų, todėl „vandens žydėjimo“ atvejai jūroje vis dažnesni.