Pirmadienis, 14 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Ar atsiversime Afrikai?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2021-12-22 23:40:30
322
PERŽIŪROS
3
M. Kundrotas. Ar atsiversime Afrikai?

Alkas.lt nuotr.

Viena opiausių temų Lietuvai, Europai ir visam Vakarų pasauliui – migracija. Čia susipina savanaudiški darbdavių interesai, siekiant kuo mažesnių darbo jėgos kainų, ideologinių leftistų rypavimai apie vargšus pabėgėlius, o taip pat ir objektyvi Vakarų visuomenių senėjimo problema.

Optimalu būtų išvengti imigracijos. Verčiau puoselėti vietines šeimas, skatinti jas gimdyti ir auginti daugiau vaikų. Pirmas priemonių paketas būtų ekonominis – užtikrinti šeimoms bent jau minimalias būties ir buities sąlygas.

Deja, gerovės valstybių – Skandinavijos, Vokietijos – pavyzdžiai rodo, kad šis paketas nėra pakankamas. Karjera, darbas, mėgavimasis tik sau priklausančiu laisvalaikiu daugeliui – pakankami motyvai atsisakyti šeimos rūpesčių. Reikalingas antras paketas – kultūrinis.

Tik darni, koordinuota valstybinio švietimo, valstybės remiamos žiniasklaidos ir masinės kultūros politika gali pakeisti daugeliui europiečių, taip pat ir lietuvių, būdingą perdėto individualizmo kursą. Žmogus nuo mažumės turi būti ugdomas perspektyviniam suvokimui, kad jo pasaulis gali tęstis ir po jo fizinės mirties, per palikuonis, per bendruomenę, per tautą.

Įsiprasminimas šeimoje suteikia žmogaus gyvenimui amžinybės dimensiją. Kalbant techniškai šeima ir pageidautina – daugiavaikė šeima turi tapti madinga.

Deja, tai reikalauja ištisos kartos pasikeitimo. Mažiausiai vienos kartos. Ir tik užtikrinant, kad visos valdančios partijos bent dvidešimt metų vykdys būtent tokį politinį kursą. Tai įmanoma, nors ir labai sunku. Bet darbo rankų trūksta jau dabar.

Lietuviai darbuotojai bėga nuo vietinių vertelgų siūlomų darbo sąlygų į užsienius, o jų vietas užima atvykėliai iš svetur.

Šiame kontekste tampa prasminga kalbėti apie išmintingą imigracijos politiką. Akivaizdu, kad sunkiausia integruoti atvykėlius iš svetimų kultūrų ir civilizacijų. Ne dėl to, kad jų atstovai būtų blogi iš principo. Jie tiesiog kitokie. Jiems svetima europietiška darbo etika, lyčių lygybė, asmens ir tikėjimo laisvė, laisvamaniška apranga, kalbėsena ir elgsena.

Daugelis jų į mūsų moteris žvelgia kaip į paleistuves ir stebisi, kodėl šios priešinasi jų lytiniams įgeidžiams, o jei yra galimybė išvengti darbo ir gyventi iš pašalpų ar plėšikavimo, dažnas jų mielai šia galimybe naudojasi.

Augantį nusikalstamumą ir socialinės sistemos kamšatį skatina ir tai, kad daugelis atvykėlių iš Azijos ir Afrikos yra ekonominiai migrantai. Priešingai, nei politiniai pabėgėliai, kurie yra sąžinės tremtiniai, ekonominiai migrantai yra svetimo gero ieškotojai.

Užuot dirbę savose šalyse jie žiūri, kur skalsiau, kur jau kas nors sukurta, ir mielai raško vaisius nuo medžių, kuriuos sodino kiti.

Na, tarkime, kad azijiečius ir afrikiečius atmetame, bent jau masiniu mastu. Jie ir patys, bent jau iki sėslumo nurodymų iš Europos, Lietuvą naudoja kaip tranzito šalį, per ją mielai vykdami į Vakarų Europos šalis.

Kol kas daugiausiai pastovių migrantų pas mus sudaro baltarusiai ir ukrainiečiai. Jau daug geriau: dauguma baltarusių yra baltų kilmės, o slavai taip pat kilo iš baltų, tik daug seniau. Tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai yra Europos kultūros vaikai, nors ir priklauso rytiniam jos regionui su sava specifika.

Deja, čia glūdi kita problema. Atvykėliai iš pietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių vaikus dažnai leidžia ne į lietuviškas ar savas, tautines, o į rusiškas mokyklas. Užuot priglaudę savo glėbyje Gardiną su Galicija gauname „Rusų pasaulio“ salas.

Praeis karta, kita, ir Maskva galės lengvai pasinaudoti tokiomis salomis, kaip pasinaudojo Krymo ir Donbaso rusakalbiais.

Jei vis dėlto apsispręstume, kad Lietuvai reikia saikingos darbščių ir kultūringų žmonių imigracijos, galimas variantas būtų… Afrika.

Taip, Afrika, bet kitokia, nei ta, kuri dabar laukia prie Baltarusios sienų. Dar tiksliau pasakius – Europa Afrikoje. Tai – Pietų Afrikos būrai, afrikaneriai.

Ši darbšti europietiškos kultūros tauta šiandien persekiojama ir naikinama juodųjų afrikiečių. Gal todėl kosmopolitinė Lietuvos ir Europos valdžia, kalbanti apie toleranciją atbėgėliams su tamsesnės spalvos oda ir europiečiams svetima kultūra, tyli apie galimą imigraciją iš būrų krašto.

Pasak leftistų tik baltieji skriaudžia juoduosius, o kai nutinka atvirkščiai, užsimerkiama. O būrai būtų politiniai pabėgėliai, ne ekonominiai, tad ir moraliai jų imigracija būtų labiau pateisinama.

Žinoma, bet kurios rasės ar kultūros imigrantų galėtume priimti tik tiek, kad tai leistų išsaugoti istorinę tautinę mūsų visuomenės sanklodą. Tarkime, iki dešimties nuošimčių nuo vietinės visuomenės žmonių skaičiaus. Ir paskirstydami po visą šalį tolygiai, pradėdami nuo regionų.

Stropūs žemdirbiai būrai padėtų atgaivinti ir mirštantį kaimą, o po kiek laiko lengvai integruotųsi, kaip Kėdainių krašte integravosi škotai. Šiandien tiktai gerokai aplietuvintos pavardės primena, kad kai kurių kėdainiečių protėviai kilo iš ūkanotosios Kaledonijos.

Įkandin būrų galėtų sekti ir politiškai persekiojami europiečiai iš šiandieninės Vakarų Europos. Tokį projektą bent teoriškai jau paskelbė Vengrija. Negausūs, bet darbštūs ir išsilavinę europiečiai čia galėtų rasti prieglobstį, o mes išspręstume problemą – kas mokės pensijas mūsų senoliams.

Laimėję laiko galėtume pakeisti ir vietinių gyventojų mąstyseną, propaguodami ir stiprindami šeimą. Gal net savo darbo kultūrą pakeltume: turėdami vakarietiškus pavyzdžius savo žemėje galėtume pasitempti.

Tam reikia nei daug, nei mažai: idėjinių patriotų-vizionierių valdžioje.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar lietuviai tikrai per daug konservatyvūs?
  2. M. Kundrotas. Ar jau laikas išstoti iš Europos Sąjungos?
  3. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  4. M. Kundrotas. Teisėkūra ir teisėsauga
  5. M. Kundrotas. Delenda est Sodoma
  6. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  7. M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
  8. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  9. M. Kundrotas. Tarpjūris – iliuzija ar galimybė?
  10. M. Kundrotas. Lietuvos geopolitikos perspektyvos
  11. M. Kundrotas. Ar išgelbėsime šeimas iš pragaro?
  12. M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  13. M. Kundrotas. Kas atleistina agitatoriui – gėda politologui
  14. M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?
  15. M. Kundrotas. Šeima – puiki vieta džiaugtis

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Global-Kapitalistas says:
    5 metai ago

    Šaunuolis Kundrotas. Europa jau du tūkstančius metų gyvena semitų valdžioje. Jokiu būdu neįsileiskime afrikiečių. Jie anti semitai. Garbina gamtą ir tai kas iš gamtos.

    Atsakyti
  2. Pasirašom? says:
    5 metai ago

    Avaaz org svetainė renka parašus masajų žemei apsaugoti. Tikslas – 3 mln. parašų.
    Juos veja iš jų žemių, kad įrengtų ten plotus turizmui ir medžioklei (O gal, kad paskatintų į Europą bėgti?)
    Tanzania: Stop the Maasai evictions
    We are Maasai elders from Northern Tanzania. Any day now tens of thousands of our community could be forced off our ancestral lands to make way for elite tourism and trophy hunting.
    We urgently need your support.
    The last time we faced these threats, more than 2 million Avaaz members rallied behind our call! Together, we created such a storm that the President promised never to evict us from our lands.
    Daugiau –
    – secure.avaaz.org/page/en/

    Atsakyti
  3. Girdėjot? says:
    3 metai ago

    Afrika skyla į dvi dalis: pasaulis gali turėti ir naują vandenyną
    – tv3.lt/naujiena/uzsienis/afrika-skyla-i-dvi-dalis-pasaulis-gali-tureti-ir-nauja-vandenyna-n1230665?recombee_recomm_id=4b55df3d5360af96909f59964e756c39
    O kad taip Dievulis imtų ir Rusiją nuo likusio pasaulio atskirtų?! Ir dar link ašigalio tolyn nuo mūsų nuplukdytų. Tegu ten sau gyventų, mūsų netrukdoma ir neskriaudžiama (kažkas iš apžvalgininkų rašė, kad Rusia apsikrėtė AUKOS sindromu).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

M, Sinkevičius lankosi Ukrainoje
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas lankosi Ukrainoje

2026 09 14
Karvė
Lietuvoje

Pieno gamintojams rugsėjis atneša gerą žinią

2026 09 14
Šviesoforas
Lietuvoje

Ministras grąžina žalią mirksintį šviesoforo signalą

2026 09 14
Dronas
Lietuvoje

Klaipėdoje atidarytas „Airtech“ dronų mokymų centras

2026 09 14
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkų atstovai ragina ministeriją dar kartą įvertinti šių metų išskirtines orų sąlygas

2026 09 14
Žirmūnai
Lietuvoje

Prasideda ilgai laukti šlaito pokyčiai Žirmūnuose

2026 09 14
Atliekos
Lietuvoje

Kas lemia atliekų tvarkymo kainą ir kas leistų gyventojams sutaupyti?

2026 09 14
VMVT atskleidžia, apie kokį pažeidimą dažniausiai praneša pirkėjai
Lietuvoje

VMVT atskleidžia, apie kokį pažeidimą dažniausiai praneša pirkėjai

2026 09 14
„Instagram“ socialinis tinklas
Lietuvoje

Ką „Meta“ susitarimas su JAV valstijomis reiškia socialiniams tinklams ir Lietuvai

2026 09 14
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

K. Garšva kreipėsi į Seimo Pirmininką: asmenvardžių pataisos destabilizuotų lietuvių kalbos normas

2026 09 14
A. Galdiko nauja paroda „Paskutinė stotis“
Kultūra

Iki šiol nematyti A. Galdiko kūriniai naujoje parodoje „Paskutinė stotis“

2026 09 14
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Povilas Varanauskas

2026 09 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kęstutis k.urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • kęstutis k.urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • P.Skutas apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministras Pirmininkas lankosi Ukrainoje
  • Pieno gamintojams rugsėjis atneša gerą žinią
  • Rugpjūtį Rusijos informacinėje erdvėje – dėmesys Kaliningradui ir kišimuisi Dūmos rinkimams
  • Ministras grąžina žalią mirksintį šviesoforo signalą

Kiti Straipsniai

Vytautas Sinica pirmame plane, fone Kauno mečetė ir motociklininkai

V. Sinica. Baikeriai prie mečetės

2026 09 13
lrv.lt

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
Marius Kundrotas opozicija Europoje ar opozicija Europai koliažas

M. Kundrotas. Apmąstant kultūrinius karus

2026 09 05
2025 m. „Žygio už gyvybę“ dalyviai Vilniuje su renginio plakatu

Rugsėjo 26-ąją Vilniuje vyks „Žygis už gyvybę 2026“

2026 09 01
Diskusijos apie Lietuvos ekonomiką, šeimą, švietimą ir sveikatą miesto parke

K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“

2026 08 31
Algirdas Juozaitis Paryžiaus ir protestuotojų minios fone.

A. Juozaitis. Paryžius – ar dar Paryžius?

2026 08 30
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Europos žemėlapis su Gintaro kelio kryptimi, gintaro gabalais ir kultūros paveldo tyrėjais.

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

2026 08 28
J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Vytautas Sinica , komendanto valanda Roterdame

V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda

2026 07 29

Skaitytojų nuomonės:

  • kęstutis k.urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • kęstutis k.urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • P.Skutas apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • kęstutis k.urba apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
Kitas straipsnis
Vytautas Ulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Drožėjų drožėjas Vytutas Ulevičius: Lietuvoj dar negimė Karalius... (III)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai