Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. M. Romeris apie Kasakaitį (III)

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2021-08-20 08:00:51
0
S. Birgelis. Lietuvos konstitucinės teisės tėvas prof. Mykolas Romeris (I)

Lietuvos konstitucinės teisės tėvas prof. Mykolas Romeris | LRT nuotr.

Tęsiame pasakojimą apie Mykolą Romerį, kuris 1920 m. lapkričio mėnesį, vykdamas į Lietuvą, apsilankė Suvalkuose. Suvalkuose Jonas Kasakaitis jį pakvietė į namus. Vakarienė buvo su degtine.

Be šeimininkų, dalyvavo dar keliolika svečių, tarp jų dr. T. Nonevičius. Tai buvo gydytojas, visuomenės veikėjas, daug šiam miestui nuveikęs žmogus. Dėkingi miesto gyventojai dar jam gyvam esant vieną gatvę pavadino jo vardu.

M. Romerio dienoraštyje nemažai žinių galime surasti apie Suvalkų notarą Kasakaitį. Tai buvo vienas iš nedaugelio sąmoningų lietuvių, kurie pasiliko Lenkijoje, lenkų valstybinėje tarnyboje.

Pasak M. Romerio, Kasakaitis nebuvo karjeristas. Su juo galėjai pasikalbėti įdomiai ir nuoširdžiai. Tai buvo jautrios, subtilios sielos, skaidrios prigimties, doras žmogus.

Jonas Kasakaitis priklausė Vinco Kudirkos kartai. Jis buvo vienas iš ano amžiaus jaunų Lietuvos veikėjų Varšuvoje, kurių pastangomis gimė Varpas.

Lietuvos konstitucinės teisės tėvas prof. Mykolas Romeris | punskas.pl nuotr.

M. Romeris užrašė: „Kuo galima paaiškinti, kad šis žmogus, kuris ne tiktai pasiliko lietuvis, bet yra patriotas, visados karštai jaučiantis, pasiliko Lenkijoje šiandien lenkų valstybinėje tarnyboje, kuomet lietuvių–lenkų santykiai yra taip įsiaitrinę, kai visuose punktuose jaunas tautinis lietuviškas valstybingumas yra ryškiausiai susikivirčijęs su susikūrusia Lenkijos valstybe?

Pirmoji šios mįslės sprendimo paslaptis yra Kasakaičio žmona – Kasakaitis vedęs lenkę. Antroji paslaptis glūdi atkakliame, quand même[1] tauriame ir taip šiandien jau lietuviuose retame Kasakaičio tikėjime brolyste, o dėl to ir susitaikymu su lenkais.

Bet stambiausia vinis, kuri tą lietuvį prikausto prie Lenkijos, yra lenkė žmona. Taigi to žmogaus gyvenimas ir yra gili lietuvio širdies ir jausmo bei Lenkijoje įkalinto fizinio gyvenimo drama. Toji drama, žiūrėk, ir vėl išsineria iš Kasakaičio žodžių ir dvasios.

Skaudu yra kartais žiūrėti į vienalypės sielos žmogų, kaip luitas lietuviškos rasės, ir klaikių lenkų–lietuvių nesantaikos bangų sudvejintą jo gyvenimą.

Šis žmogus stengiasi puoselėti viltį ir suderinti sau tai, kas gaivališkai byra ir viens kitam priešpasistato. Veikiausiai yra čia Kasakaičio kažkiek bendra su manimi, tik jis išgyvena tai ryškiau ir skausmingiau.

Jonas Kasakaitis | punskas.pl nuotr.

Lenkiškoje aplinkoje stengiasi jis kalbėti Adomo Mickevičiaus lenkų–lietuvių kalba, kalba, kuriai gyvoji faktų dabartis prieštarauja ir kuriai jo draugai lenkai jokio supratingumo nerodo.

Remiasi jis lietuviškuoju papročiu, lietuviškąja dorybe, tais meilės šaltiniais, kurie senųjų lenkų ir lietuvių širdyse buvo gyvi ir karšti, beje, šiandien išdžiūvę ir nežadina supratingumo, ir skaudu žiūrėti, kaip tušti yra tie žmogaus šauksmai tyruose, kai tie, kurie su juo gyvena, tą jo lietuviškąją meilę priima su tam tikru atlaidumu, kaip nekaltą garbingo žmogaus keistenybę – nekenksmingą, bet tuščią.

Ir kas skaudžiausia, kad pats Kasakaitis turi savo dramos instinktą, nors tą dramą, matyt, nuo savo sąmonės slepia. O tuo tarpu gyvenimas nenumaldomai daro savo.

To lietuvio patrioto sūnus yra jau tiktai lenkas, kuris tik dėl nuolaidumo tėvui dar fragmentiškai atsimena lietuvių kalbos likučius.

Pagaliau Kasakaitis prisipažįsta, kad, jei Vilnius bus Lietuvai atimtas, jis paliksiąs Lenkiją ir pereisiąs į Lietuvos tarnybą. O jeigu Vilnius turėtų būti lietuviškas, svajoja apsigyventi ir gauti viešąją tarnybą Vilniuje.

Išgyvendamas didžiulį skausmą ir rodydamas didžiulę tiesą pasakojo jis man apie lietuvių trumpą valdymą liepos ir rugpjūčio mėnesiais Suvalkuose.

Nes kai lenkai, okupuodami Vilnių, palaipsniui jį aneksuodavo de facto, lygiai taip lietuviai, įžengę į Suvalkus, nesistengė būti neutralūs gyventojų globėjai, bet ėmėsi palaipsniui savo valdymu kraštą aneksuoti, panaikindami vadinamųjų liaudies tarybų pavidalu kilusią savaiminę pilietinę organizaciją, ir iš viršaus, primetus iš Kauno, niveliuoti vieningąją valdybą, nors šis kraštas dar mažiau savo lenkiškose dalyse yra lietuviškas, negu Vilnius, ir kaimyninės apskritys yra lenkiškos.

Ir, užuot vaidinę apleisto krašto taurių globėjų vaidmenį, kokiu lietuviai tuo metu į Suvalkus įžengė, ir pagerbę individualumą bei savivaldžią gyventojų organizaciją, pelnydami simpatijas ir dėkingumą, lietuviai elgėsi ten kaip grobikai, kurie prievartavo krašto valią ir individualumą, pasinaudodami laikina konjunktūra bandę primesti savo jėgą.

Šitaip pasidarė jie lenkų visuomenės nekenčiami ir vien tik patys sau pakenkė. Tos nelaimingos politikos sumanytojas buvo Marijampolės lietuviškojo apygardos teismo pirmininkas Stankūnas[2], apie ką pagaliau gerai žinau, nes pats liepą ar rugpjūtį buvau liudininkas Šleževičiaus bute Kaune, kai Stankūnas, grįžęs iš Suvalkų, dėstė apie savo nelaimingą lenkiškojo Suvalkų krašto lietuvių įvaldymą.

Kasakaitis, rodydamas didžiausią gailestį ir skausmą, pasakojo visą tos nelaimingos klaidos eigą.“

(Bus daugiau)


[1] Quand même (pranc.) – nepaisant to, vis tik.

[2] Juozas Stankūnas (1877–1936), teisininkas, 1905 metų Vilniaus Seimo dalyvis, 1919–1929 m. Marijampolės apygardos teismo pirmininko pavaduotojas ir pirmininkas.

I dalis čia.

II dalis čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Prof. Mykolas Romeris Suvalkuose (II)
  2. S. Birgelis. Lietuvos konstitucinės teisės tėvas prof. Mykolas Romeris (I)
  3. S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracijos keliai ir jos agentai (III)
  4. S. Birgelis. Punsko krašto lietuvių visuomenės veikėjas Romas Vitkauskas (1953–2018) (II)
  5. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  6. G. Karosas. Vytis Vilniuje: apie Lietuvos ambicijų svarbą ir diplomatiją
  7. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  8. G. Šapoka. Dar kartą apie Tadą Kosciušką
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse
  10. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  13. F. Kauzonas. Istorija apie slepiamą istoriją
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  15. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aukštasis mokslas | smm.lt nuotr.

Kokie pasirinkimai neįstojus į aukštąsias mokyklas?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai