Svencelės pelkėje vyko VĮ Valstybinių miškų urėdijos rengtas pasitarimas dėl Šilutės regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projekto keitimo.
Išvykoje dalyvavo Urėdijos kraštotvarkos skyriaus žinovai, Šilutės regioninio padalinio vadovai ir žinovai bei Lietuvos ornitologų draugijos atstovai.
Miškotvarkos projektas keičiamas siekiant į vidinės miškotvarkos projektą įtraukti Lietuvos ornitologų draugijos vykdomo projekto „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ sprendinius, vadovaujantis Svencelės pelkės hidrologinio režimo atkūrimo supaprastintu projektu ir Svencelės pelkės dirvinio sėjiko (Pliuvialis apricaria) apsaugos veiksmų planu.
Kaip žinoma, „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ projekto tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių bei augalų buveines. Šį projektą finansuoja „Baltijos jūros apsaugos fondas“.
Svencelės pelkė yra išlikui nepakitusi, teritorijos prasme, iš 19 amžiaus laikų. Labiausia pelkę paveikė svietmetis. Neigiama didžiulė įtaka yra padaryta ne tik pačiai pelkei, bet ir pelkės pakrantėms. Žr. w w w.gemwiki.de įvedant virš paieškos laukelio “Titel” lietyiškai”Kiškiai”, “Gaicai”. Šiame tinkalapye yra įėti 1938 m. Vokietijos žemėlapiai, kuriuose matosi kaip buvo vykdoma ūkinė veikla iki Antrojo karo. Iš pelkės pietinės pusės yra iškasti du melioracijos kanalai. Vienas iš jų eina buvusio upelio vaga pro Gaicų kaimą, kitas kanalas įkastas į Naujajį kanalą (taip vdina vietos gyventojai) Šie du kanalai daro didžiulę žalą ne tik pelkei, betir Kintų miškui, nes juos kasant buvo sunaikinta senovi vokiška melioracijos sitema, kurios pagrindą sudarė savitakinė melioracijos sitema pavasario poaidžio vandeniu į marias nuvesti. Problema tame, kad kanalų pakraščiuose susidarė pylimai, per kurius polaidžio vanduo nenueka į kanalą ir apsauginiai pamario juostos ir Kintų miško alksnynai pelkėja. Dėl to keičiasi augmenija. Pelkės perimetru yra susiformavusios parabolinės kopos, kurių dalis buv nukasta sovietmečiu statant pylimus paliai marias, šienaujamoms pievoms apsaugoti. manau, kad šios parabolinės kopos turi didelę reikšmę pačios pelkės ekosistems asaugojimui nuo vandens praradimo. Pelkės pakraščiai yra arheologų netyrinėti. Nėra jokių duomenų apie pelkės pakraščiuose buvusias senovės gyvenvietes. Yra padavimas apie šios vietos gamtovaizdžio susidarymo aplinkybes. Papasaojo vietinė močiuę lietuvininkė, kuriai pasakojo jos močiutė. ” Buvo pana, kui sugalvojo Miniją užtvenkti, todėl brisdavo į aną pusę marių ir prisiėmusi į prijuostę smėlio čia atnešdavo ir pildavo. Vieną dieną grįžtant, jipamatė žemuogės uogytę. Pasilenkė nusiskinti, smėlis iš prijostės išsipylė ir taip tsiado šventkalnis.” Yra trys vietos prie Svencelės pelkės pietvakarrių pusės kur yra senovės žmonių veiklos požymių Galimai senovės gyvenviečių vietos primenančiosnedidelius psauginius piliakalnius. Didžiusias piliakalnis kuris žinomas šioje teritorijoje buvo Kintų – Uogalių, bet nukasė 1964-1967 m. statant dabartinį tiltą per Miniją į Šilutę. Didelę įtaką pelkei gali daryti ir sunaikintas urbanizuotas Svencelės žvejų kaimas, kuriame pristatyta visiškai pajūriui svetomos archtektūros pastatų. Atvažiavę poilsiautojai ir neklnojamą turtą įsigiję Didžiosios Lietuvos piliečiai neturi žalio supratimo apie šią vietą ir tuo pači apie pelkę. Naujai statantys ir privatizavę sklypus palei marių pakrantę įrenginėja privažiavimo kelius. Tuo pačiu naikindami senąją vokišką savitakinę melioracinę pievų sistemą. Pelkės pietvakarių kampe prie senųjų Svencelės kapinaičių yra dvi sodybos. Arčiau esančios sodybos savininkas savavališkai užgrobė dalį pelkės kranto suaikindamas pelkės pakrantės sekelį. Išsikas tvenkinį. Niekur nerandu duomenų apie apsauginę pelkės zoną ir ūkinės veiklos ribojimą prie pelkės. Nėra jokios informacijos turistams, kad būtina saugoti prie pelkės esančius iškus ir natųralia siusiformavusia parabolines kopas, kurios kuria savito pamario gamtovaizdžio supratimą. Gerai, kad nors Gaidjurgio žmonai ragus patrumpino. Šalia jos dvaro yra senkapis, senosiso kapinaitės. Bet ką daryti su Svencelės atėjūnų miestu visiškai neaišku. Ar kas tyrė kokią įtaką pelkės vandens lygiui turės iškasti kanalai. Atstumas iki pelkės šiaurės vakarinės ribo nesiekia 1 km. Manau, kad būtina nustatyti pelkės griežtos apsaugos zoną nuo Vilhelmo kanalo iki kelio Svencelė – Kintai, ir Gaicai – Kiškiai. Būtina panaikinti abu meioracijos kanalus pelkės pietinėje pusėje prie Gaicų-Kiškių kelio. Atstatyti seąją vokišką savitakinę pelkės pakrščių ir pamario pievų melioracinę sistemą, kuri pelkei įtakos vasaros laikotarpiu neturėjo. Sprendiant atvykstančių turistų į Svencelę problemą siekiant išvengti jų savavališko vaikščiojimo ir važinėjimo pelkės pakraščio miškuose, būtina atstatyti senuosius miško keliukus, pritaikant jos pėsčiųjų turizmui.