Sacharos pelkei Rokiškio rajone atkurti ir jos ekologinei būklei pagerinti skirtas priemones numato šiuo metu keičiamas Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektas.
Ši 88 ha ploto pelkė, buveinių apsaugai svarbi teritorija, – tai prieš pusę amžiaus buvęs durpynas, kuriame gamintos kurui skirtos durpės. 37 kilometrų ilgio sausinamųjų griovių tinklas stipriai pablogino pelkės būklę. Dėl pažemėjusio vandens lygio atviros aukštapelkių buveinės apaugo krūmais ir medžiais. Prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, dalyje buvusios nusausintos durpinės dykros atsikūrė augalinė danga, pasižyminti Europos bendrijos svarbos saugomų buveinių bruožais. Aklinuose pelkių kasimo loviuose atsikūrė pelkių augalija, formuojasi ištisinė kiminų danga.
Šiuo metu didžiąją atsikuriančios pelkės dalį – beveik 44 proc. (28 ha) – sudaro degradavusių aukštapelkių buveinės, 24 proc. – pelkinių miškų buveinės, 14 proc. – tarpinės pelkės ir liūnai.
Sacharos pavadinimas pelkei prigijo jau seniai – po to, kai į ją maždaug prieš šimtmetį iš gretimų miškų persimetė juose įsiplieskęs gaisras. Joje iš degančių duobių degėsiai rūko visą žiemą. Tuos degėsius, kaip ir sausas durpes, vėjas pustydavo kaip smėlį Sacharos dykumoje, tad eiguliai šį samanų kupstais apaugusį miško plotą ir pradėjo vadinti Sachara.
Sacharos pelkėje planuojami biologinei įvairovei palaikyti skirti kirtimai leis sparčiau jai atsikurti ir pagerins jos ekologinę būklę. Pašalinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, bet ir atkuriant aukštapelkėms būdingas atviras erdves, itin svarbias retiems pelkių paukščiams perėti. Nukirtus sumedėjusią augaliją, bus įrengta apie 200 įvairios konstrukcijos užtūrų, kurios patvenks sausinamuosius griovius ir pakels vandens lygį pelkėje.
Susiję straipsniai:
- Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta
- Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
- Dvi savaites miškai – po padidinamuoju stiklu
- Paukščių ir žmonių darna – tikrovė ar siekiamybė?
- Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
- Priimamos paraiškos ES ir nacionalinei paramai gauti pagal „LIFE“ programą
- Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
- Vienas svarbiausių miškininkų rūpesčių – eglynų sveikata
- Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“
- Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai?
- Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti
- Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas
- Vyks Tarptautinei biologinės įvairovės dienai skirta šventė (programa)
- Šeirės draustinyje užbaigti gamtotvarkos darbai
- Kodėl šiukšliname gamtoje?
