Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ar koronavirusas galėjo ištrūkti iš laboratorijos?

www.mokslolietuva.lt
2021-05-18 10:13:06
387
PERŽIŪROS
7
Priekiniame plane – COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 smaigalio baltymo trimatis maketas. Šis smaigalys leidžia virusui patekti į žmogaus ląsteles ir jas užkrėsti. Fone – SARS-CoV-2 viruso trimatis maketas. Viruso paviršius (mėlynas) yra padengtas smaigalių baltymais (raudoni). | NIH piešinys

Priekiniame plane – COVID-19 ligą sukeliančio viruso SARS-CoV-2 smaigalio baltymo trimatis maketas. Šis smaigalys leidžia virusui patekti į žmogaus ląsteles ir jas užkrėsti. Fone – SARS-CoV-2 viruso trimatis maketas. Viruso paviršius (mėlynas) yra padengtas smaigalių baltymais (raudoni). | NIH piešinys

Versija nusipelno detalesnės analizės, teigia mokslininkai

Aštuoniolika mokslininkų iš prestižinių pasaulio mokslinių tyrimų institucijų paragino savo kolegas toliau gilintis į koronaviruso, sukėlusio pasaulinę pandemiją, ištakas.

2021 metų gegužės 13 dieną žurnale „Science“ paskelbtame laiške jie teigia, kad dar nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių pilnai atmesti galimybę, kad SARS-CoV-2 virusas ištrūko iš laboratorijos Kinijoje, ir skatina atlikti detalesnius tyrimus.

„Manome, kad šis klausimas nusipelno sąžiningo ir išsamaus mokslu pagrįsto tyrimo ir kad bet koks sprendimas turėtų būti priimtas remiantis turimais ir naujai gautais duomenimis“, – teigia dr. Davidas Relmanas (David Relman), Stanfordo universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius ir vienas iš šio laiško autorių.

Šį laišką iš dalies paskatino 2021 m. kovo 30 d. paskelbta ataskaita, kurią užsakė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kuri turėjo paaiškinti viruso, dėl kurio visame pasaulyje jau mirė daugiau kaip 3,3 milijono žmonių, kilmę.

Šios ataskaitos autoriai kiekvieną iš keturių galimų scenarijų suskirstė skalėje nuo „labai mažai tikėtina“ iki „labai tikėtina“.

Išanalizavę kinų tyrimo grupės narių pateiktą informaciją, duomenis ir mėginius, autoriai padarė išvadą, kad tikimybė, kad virusas nuo pirminio gyvūno galėjo peršokti į tarpinę rūšį, o paskui ir į žmones, yra „labai tikėtina“, o versija, kad virusas atsitiktinai pasklido iš laboratorijos  – „labai mažai tikėtina“.

Kitos potencialios versijos, nagrinėtos ataskaitos autorių, buvo viruso tiesioginis šuolis nuo gyvūno prie žmogaus be tarpinio šeimininko ( įvertina kaip „galimai tikėtina“) ir perdavimas žmogui nuo šaldytų maisto produktų („įmanoma“).

Tačiau dr. Davidas Relmanas ir bendraautoriai teigia, kad jų kolegos, dirbę PSO tyrime, neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų padaryti tokias išvadas.

„Mes esame mokslininkai, turintys patirties atitinkamose virusologijos srityse“, – sakė Relmanas, – „ir nematome duomenų, leidžiančių užtikrintai teigti, kad virusas yra natūralios kilmės“.

Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Laišką pasirašiusi Kembridžo universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius Ravindra Gupta sakė, kad norėtų pamatyti mokslininkų, dirbusių Vuhano virusologijos instituto tyrimų centre (Wuhan Institute of Virology /WIV/, Kinija), kuriame yra tiriami koronavirusai, laboratorinius užrašus. Jis taip pat norėtų pamatyti sąrašą virusų, kurie institute buvo tiriame per pastaruosius penkerius metus.

PSO ataskaitoje dokumentuotas tyrėjų ir kelių Vuhano instituto darbuotojų susitikimas, įskaitant su laboratorijos direktoriumi Yuanu Zhimingu (Yuan Zhiming), kuris jungtinei tyrėjų komandai ir parodė laboratoriją.

Susitikime Vuhano instituto atstovai paneigė galimybę, kad koronavirusas, sukeliantis COVID-19, galėjo nutekėti iš laboratorijos, pažymėdami, kad nė vienas iš trijų laboratorijoje tirtų į SARS panašių virusų nėra glaudžiai susijęs su SARS-CoV-2.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojų ir studentų iš tyrimo grupės, kuriai vadovavo Vuhano instituto virusologė Shi Zhengli, tyrinėjanti į SARS panašius koronavirusus, kurie randami šikšnosparniuose, kraujo mėginiuose nebuvo rasta SARS-CoV-2 antikūnų, o tai rodytų arba esamą ar praeityje buvusią infekciją.

Tačiau dr. Relmanas teigia, kad jam, kaip mokslininkui, reikia daugiau nei šios gal būt suinteresuotos šalies tvirtinimo, kad atsitiktinio viruso nutekėjimo iš laboratorijos galimybė būtų atmesta. Dr. Relmanas pažymi, kad ir jo kolegos nemano, kad galimas nutekėjimas buvo tyčinis.

„Parodykite mums testus: koks buvo naudotas metodas? Kokie buvo rezultatai ir žmonių, kurie buvo tiriami, vardai ir pavardės? Ar testavote kontrolinę grupę? Tai ką matėme nebuvo tinkamas, išsamus duomenų pateikimas, kuris leistų nepriklausomam mokslininkui padaryti nešališką išvadą,“ teigia Relmanas.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Ghebreyesusas taip pat išsakė panašią nuomonę po to, kai ataskaita buvo paviešinta.

„Nors tyrėjų komanda padarė išvadą, kad nutekėjimas iš laboratorijos yra mažiausiai tikėtina hipotezė, tam reikalingas tolesnis tyrimas, galbūt siunčiant papildomas misijas, kuriose dalyvautų specialistai-ekspertai, ir aš esu pasirengęs juos pasiųsti“, – sakė jis kovo 30 d. kreipimesi į PSO valstybes-nares. „Leiskite man aiškiai pasakyti, kad, kiek tai susiję su PSO, visos hipotezės lieka ant stalo“.

Laišką taip pat pasirašė Michaelas Vorobey (Michael Worobey), mokslininkas, tiriantis pandemijų kilmę, atsiradimą ir kontrolę Arizonos universitete. Nuo pat pandemijos pradžios jis turėjo dvi versijas, kaip pandemija galėjo prasidėti – arba iš laboratorijos, arba natūraliu viruso perėjimu iš gyvūno į žmogų.

Ir praėjus penkiolikai mėnesių po pandemijos pradžios jis mano, kad abi šios versijos lieka galiojančiomis, nes abiem atvejais kol kas nepakanka įrodymų bent vieną jų atmesti.

„Nors yra mokslininkų, kurie teigia įrodę, kad SARS-CoV-2 nebuvo laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas virusas, jį pakeičiant taip, kad būtų lengviau perduodamas žmonėms, tai nepanaikina galimybės, kad nemodifikuotas virusas, kurį šios srities mokslininkai atsivežė į laboratoriją, galėjo persikelti į žmones“, teigia Vorobey.

„Aš nemačiau jokių įrodymų, kad galėčiau pažvelgti ir pasakyti: „Gerai, tai tikrai paneigia laboratorinės kilmės versiją ir praktiškai 100% įrodo, kad tai buvo natūralus įvykis “, – sakė jis. „Kol kas esame etape, kai abi galimybės yra įmanomos“.

Mokslininkai teigia, kad įtikinamas įrodymas, rodantis, kad virusas iš tikrųjų išplito į žmonių populiaciją per natūralų įvykį, būtų atradus laukinius gyvūnus, iš kurių šis virus kilo.

Jeilio universiteto imunobiologijos ir epidemiologijos profesorius Akiko Ivasaki (Akiko Iwasaki) pažymėjo, kad PSO ataskaitoje yra minimi daugiau nei 80000 laukinių ir naminių gyvūnų ir paukščių mėginių, surinktų iš 31 Kinijos provincijos, tyrimai. Nei viename iš šių mėginių nebuvo nustatyta SARS-CoV-2 antikūnai ar viruso genetinės medžiagos fragmentai nei prieš SARS-CoV-2 protrūkį Kinijoje, nei po jo.

„Tačiau gali būti, kad buvo praleista kokia nors gyvūnų populiacija ir tolesni tyrimai gali atskleisti tokius įrodymus“, – sakė laišką taip pat pasirašęs Ivasaki.

Tačiau yra ir kitų nuomonių.

Glazgo universiteto virusinės genomikos ir bioinformatikos tyrimų grupės vadovas Davidas Robertsonas (David Robertson) nebuvo tarp pasirašiusių laišką. Jis sakė, kad nesupranta klausimo esmės.

„Niekas ir nesako, kad laboratorijos versija neįmanoma – tiesiog nėra jokių įrodymų, išskyrus kad Vuhano virusologijos institutas yra Vuhano mieste“, – teigė jis. „Virusai natūraliai visą laiką migruoja iš gyvūnų į žmones, o SARS-CoV-2 galėjo būti vienas iš jų“.

Nors jis sutiko su laiško autoriais, kad norint pasirengti kitai pandemijai, būtina išsiaiškinti SARS-CoV-2 kilmę, vis tik laiko, kad laboratorijos tyrimas būtų laiko švaistymas.

Tačiau Relmanas taip nemano.

„Jei paaiškės, kad virusas yra natūralios kilmės, turėsime šiek tiek daugiau informacijos apie tai, kur yra tas natūralus rezervuaras, kur virusas atsirado, ir kaip ateityje būti atsargesniems“, – sakė jis. „O jei tai laboratorija, tada kalbėsime apie tai, kad turime rimčiau mąstyti, kokius eksperimentus atliekame ir kodėl.“

Laiško autoriai pažymėjo, kad būtent Kinijos gydytojai, mokslininkai, žurnalistai ir piliečiai pradiniame pandemijos etape dalijosi pasauliui itin svarbia informacija apie viruso plitimą.

„Turėtume parodyti tokį patį ryžtą propaguodami mokslu pagrįstą diskusiją šiuo sunkiu, bet svarbiu klausimu“, – rašo jie.

Parengta pgl Medical Express

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Galdikienė. Koronavirusas ir ekonomika: ar pakaks pelėdų išminties juodosios gulbės netikėtumams?
  2. Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
  3. Super bakterijos: medicinos laukia pabaiga? arba „Mokslo sriuba“ apie antibiotikus (video)
  4. Mokslininkai patvirtino – gamta išties gydo
  5. Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
  6. Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  7. VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą
  8. Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais
  9. Lietuvoje ištirta 14 ėminių dėl koronaviruso (COVID-19)
  10. Ar suvaldysime koronavirusą? (video)
  11. Nustačius ketvirtą koronaviruso atvejį stabdoma vieno prekybos tinklo „Rimi“ padalinio sostinėje veikla
  12. Šešiose savivaldybėse dėl COVID-19 bus tiriama daugiau gyventojų
  13. Vėl keičiama tyrimų dėl COVID-19 tvarka
  14. Vilniuje tiriamųjų dėl koronaviruso skaičius didėja iki 1000 per dieną
  15. Keliaujantiems į užsienį pandemijos metu – naujos elektroninės pažymos

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Galimi du atvejai - says:
    5 metai ago

    1 Virusas buvo padykėlis, nusprendė pajuokauti, arba
    buvo nusikaltėlis, ne pirmą sykį iš kalėjimo sprukęs,
    bet…
    2 tai galėjo būti iš tos istorijos , kur kažkas iš rusų mokslininkų užsiminė apie slaptos Sibiro laboratorijos, bendradarbiavusios būtent su ta kinų laboratorija, ir, atrodo, būtent viruso klausimais.
    O kai jau susitari, kai nugabeni savo virusą ten, pasirūpinti, kad jis „netyčia” paspruktų, bet ne Kremlius liktų kaltas – vienas juokas. O pasiekiama iš karto tiek tikslų: ir „broliška” kinų tauta praretinama, ir visas pasaulis dabar savimi užsiėmęs, mažiau Kremlių stebi. Vadinasi, jo rankos laisvesnės.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      Bet niekas nekalba apie Novosibirske , virusologijos institute įvykusią avariją.

      Atsakyti
  2. Aistis says:
    5 metai ago

    Iš kurios labaratorijos – Paryžiaus, Washingtono ar Kinijos? O kai kūrimo ir pagaminimo procesams Sorošas ir Geitsas paskyrė milijardus dolerių, tai ir klausimų ratas susiaurėja. tuo labiau, kai jau vykdomas Suvienytųjų tautų organizacijos 2021 – 2030 metų pasaulio pertvarkymo projektas: įkurti vieną valstybę, vieną vadovybę, vieną banką, vieną valiutą,sunaikinti GLOBALIZUOJANT tautas ir valstybes, sunaikinti šeimas, vaikus auginti ir mokyti valstybei, mažinti gyventojų skaičių žemėje; naikinti privačią nuosavybę, mašinti laisvų keliautojų lėktuvais skaičius, mažinti naftos ir dujų panaudojimą, pereinant prie gamtinių atkuriamųjų… Tad Trečiasis pasaulinis karas prieš žmoniją jau pradėtas SNO pastangomis.

    Atsakyti
    • Ak, jei žinočiau says:
      5 metai ago

      Su Sorošu bei Geitsu pastaruoju metu nesišnekučiavome – negaliu žinoti, o pasak laidos, rusų laboratorijos virusas buvo nugabentas partneriams į Kiniją – skirkite laiko paieškoms Svobodos svetainėje ir rasite viską išsamiau.

      Atsakyti
  3. Sijonistas says:
    5 metai ago

    Koks skirtumas kas užleido ir platina. Svarbu, kad tai neša trilijonus ( neklauskit kam ) ir visi puola ant kelių. Muškitės ir jūs į krūtinę ir bėkit vakcinuotis. Na, kad skolos auga, kainos auga – nesidžiaukit, nebūtina. Yra kas džiaugiasi. Tai irgi neša pinigėlį ( neklauskit kam )

    Atsakyti
  4. Pajūrietis says:
    5 metai ago

    Šiupininė (solianka lietuviškai).

    Atsakyti
  5. Ak, tie fizikai! says:
    5 metai ago

    Fizikų spaudimas privertė PSO pakeisti poziciją dėl COVID-19: paaiškėjo, kaip vyksta superplatinimas
    – delfi.lt/plius/pasaulis/fiziku-spaudimas-priverte-pso-pakeisti-pozicija-del-covid-19-paaiskejo-kaip-vyksta-superplatinimas.d?id=87375865

    Bet… puslapis mokamas. Gudrūs tie fizikai – nesusimokėjęs neužeisi 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ožkiniuose (Lenkijoje) bus minima Baltų vienybės diena
  • Pristatomas pats rečiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Kariuomenės pirmūnų medalis
  • Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • Rugsėjo 17 dienos horoskopas: ryte neskubėkite, vakare bus lengviau susitarti

Kiti Straipsniai

Jotvingių ir prūsų gyvenvietės alkavietė Ožkiniuose

Ožkiniuose (Lenkijoje) bus minima Baltų vienybės diena

2026 09 17
Kariuomenės pirmūnų medalio aversas su žalios, baltos ir raudonos spalvų kaspinu

Pristatomas pats rečiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Kariuomenės pirmūnų medalis

2026 09 17
Vaikas apkabinęs medžio kamieną – 2026 metų Lietuvos medžio rinkimai

Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių

2026 09 17
Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode Kaune

Aleksoto diena Botanikos sode: nuo Aukštosios Fredos dvaro iki Kauno tvirtovės

2026 09 16
Žvejyba upėse rudenį: ką svarbu žinoti žvejojant lašišų ir šlakių migracijos metu?

Nuo rugsėjo 16-osios – griežtesni lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai

2026 09 16
Angelė Rauktienė su viešniomis Angelės ir Vytauto Raukčių sodybos svirnelio palėpėje

I. Arlauskienė. Palik prie vartų klumpes

2026 09 16
Audronė Buržinskienė – Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja, etnokultūros puoselėtoja

Išrinkta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono 2026 metų mokytoja – etnokultūros puoselėtoja

2026 09 16
Rūdninkų g. 13 istorinio pastato fasadas Vilniaus senamiestyje

Vilniuje visuomenei atsivers namas su XVI amžiaus sienų tapyba

2026 09 16
Festivalyje „Būtent!“ vykstanti diskusija apie migraciją Lietuvoje

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

2026 09 16
Rinkėjų eilė prie balsavimo vietos Švedijoje

V. Dapkos, A. Guogis. Apie nuotaikas praėjusiuose Švedijos Riksdago, regionų ir savivaldybių rinkimuose

2026 09 15

Skaitytojų nuomonės:

  • Saimonas Cipis apie D. Greičiūnas. Kai pasaulis vėl tampa gyvas
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį
  • Ogi apie A. Vinkus. Kad vieni kitiems būtume atrama
Kitas straipsnis
Dronai Lietuvoje: kaip užtikrinti skrydžių saugą

Bepilotės skraidyklės kelia naujų iššūkių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai