Ar koronavirusas galėjo ištrūkti iš laboratorijos?

Versija nusipelno detalesnės analizės, teigia mokslininkai

Aštuoniolika mokslininkų iš prestižinių pasaulio mokslinių tyrimų institucijų paragino savo kolegas toliau gilintis į koronaviruso, sukėlusio pasaulinę pandemiją, ištakas.

2021 metų gegužės 13 dieną žurnale „Science“ paskelbtame laiške jie teigia, kad dar nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių pilnai atmesti galimybę, kad SARS-CoV-2 virusas ištrūko iš laboratorijos Kinijoje, ir skatina atlikti detalesnius tyrimus.

„Manome, kad šis klausimas nusipelno sąžiningo ir išsamaus mokslu pagrįsto tyrimo ir kad bet koks sprendimas turėtų būti priimtas remiantis turimais ir naujai gautais duomenimis“, – teigia dr. Davidas Relmanas (David Relman), Stanfordo universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius ir vienas iš šio laiško autorių.

Šį laišką iš dalies paskatino 2021 m. kovo 30 d. paskelbta ataskaita, kurią užsakė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kuri turėjo paaiškinti viruso, dėl kurio visame pasaulyje jau mirė daugiau kaip 3,3 milijono žmonių, kilmę.

Šios ataskaitos autoriai kiekvieną iš keturių galimų scenarijų suskirstė skalėje nuo „labai mažai tikėtina“ iki „labai tikėtina“.

Išanalizavę kinų tyrimo grupės narių pateiktą informaciją, duomenis ir mėginius, autoriai padarė išvadą, kad tikimybė, kad virusas nuo pirminio gyvūno galėjo peršokti į tarpinę rūšį, o paskui ir į žmones, yra „labai tikėtina“, o versija, kad virusas atsitiktinai pasklido iš laboratorijos  – „labai mažai tikėtina“.

Kitos potencialios versijos, nagrinėtos ataskaitos autorių, buvo viruso tiesioginis šuolis nuo gyvūno prie žmogaus be tarpinio šeimininko ( įvertina kaip „galimai tikėtina“) ir perdavimas žmogui nuo šaldytų maisto produktų („įmanoma“).

Tačiau dr. Davidas Relmanas ir bendraautoriai teigia, kad jų kolegos, dirbę PSO tyrime, neturėjo pakankamai informacijos, kad galėtų padaryti tokias išvadas.

„Mes esame mokslininkai, turintys patirties atitinkamose virusologijos srityse“, – sakė Relmanas, – „ir nematome duomenų, leidžiančių užtikrintai teigti, kad virusas yra natūralios kilmės“.

Laišką pasirašiusi Kembridžo universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius Ravindra Gupta sakė, kad norėtų pamatyti mokslininkų, dirbusių Vuhano virusologijos instituto tyrimų centre (Wuhan Institute of Virology /WIV/, Kinija), kuriame yra tiriami koronavirusai, laboratorinius užrašus. Jis taip pat norėtų pamatyti sąrašą virusų, kurie institute buvo tiriame per pastaruosius penkerius metus.

PSO ataskaitoje dokumentuotas tyrėjų ir kelių Vuhano instituto darbuotojų susitikimas, įskaitant su laboratorijos direktoriumi Yuanu Zhimingu (Yuan Zhiming), kuris jungtinei tyrėjų komandai ir parodė laboratoriją.

Susitikime Vuhano instituto atstovai paneigė galimybę, kad koronavirusas, sukeliantis COVID-19, galėjo nutekėti iš laboratorijos, pažymėdami, kad nė vienas iš trijų laboratorijoje tirtų į SARS panašių virusų nėra glaudžiai susijęs su SARS-CoV-2.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojų ir studentų iš tyrimo grupės, kuriai vadovavo Vuhano instituto virusologė Shi Zhengli, tyrinėjanti į SARS panašius koronavirusus, kurie randami šikšnosparniuose, kraujo mėginiuose nebuvo rasta SARS-CoV-2 antikūnų, o tai rodytų arba esamą ar praeityje buvusią infekciją.

Tačiau dr. Relmanas teigia, kad jam, kaip mokslininkui, reikia daugiau nei šios gal būt suinteresuotos šalies tvirtinimo, kad atsitiktinio viruso nutekėjimo iš laboratorijos galimybė būtų atmesta. Dr. Relmanas pažymi, kad ir jo kolegos nemano, kad galimas nutekėjimas buvo tyčinis.

„Parodykite mums testus: koks buvo naudotas metodas? Kokie buvo rezultatai ir žmonių, kurie buvo tiriami, vardai ir pavardės? Ar testavote kontrolinę grupę? Tai ką matėme nebuvo tinkamas, išsamus duomenų pateikimas, kuris leistų nepriklausomam mokslininkui padaryti nešališką išvadą,“ teigia Relmanas.

PSO generalinis direktorius Tedrosas Ghebreyesusas taip pat išsakė panašią nuomonę po to, kai ataskaita buvo paviešinta.

„Nors tyrėjų komanda padarė išvadą, kad nutekėjimas iš laboratorijos yra mažiausiai tikėtina hipotezė, tam reikalingas tolesnis tyrimas, galbūt siunčiant papildomas misijas, kuriose dalyvautų specialistai-ekspertai, ir aš esu pasirengęs juos pasiųsti“, – sakė jis kovo 30 d. kreipimesi į PSO valstybes-nares. „Leiskite man aiškiai pasakyti, kad, kiek tai susiję su PSO, visos hipotezės lieka ant stalo“.

Laišką taip pat pasirašė Michaelas Vorobey (Michael Worobey), mokslininkas, tiriantis pandemijų kilmę, atsiradimą ir kontrolę Arizonos universitete. Nuo pat pandemijos pradžios jis turėjo dvi versijas, kaip pandemija galėjo prasidėti – arba iš laboratorijos, arba natūraliu viruso perėjimu iš gyvūno į žmogų.

Ir praėjus penkiolikai mėnesių po pandemijos pradžios jis mano, kad abi šios versijos lieka galiojančiomis, nes abiem atvejais kol kas nepakanka įrodymų bent vieną jų atmesti.

„Nors yra mokslininkų, kurie teigia įrodę, kad SARS-CoV-2 nebuvo laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas virusas, jį pakeičiant taip, kad būtų lengviau perduodamas žmonėms, tai nepanaikina galimybės, kad nemodifikuotas virusas, kurį šios srities mokslininkai atsivežė į laboratoriją, galėjo persikelti į žmones“, teigia Vorobey.

„Aš nemačiau jokių įrodymų, kad galėčiau pažvelgti ir pasakyti: „Gerai, tai tikrai paneigia laboratorinės kilmės versiją ir praktiškai 100% įrodo, kad tai buvo natūralus įvykis “, – sakė jis. „Kol kas esame etape, kai abi galimybės yra įmanomos“.

Mokslininkai teigia, kad įtikinamas įrodymas, rodantis, kad virusas iš tikrųjų išplito į žmonių populiaciją per natūralų įvykį, būtų atradus laukinius gyvūnus, iš kurių šis virus kilo.

Jeilio universiteto imunobiologijos ir epidemiologijos profesorius Akiko Ivasaki (Akiko Iwasaki) pažymėjo, kad PSO ataskaitoje yra minimi daugiau nei 80000 laukinių ir naminių gyvūnų ir paukščių mėginių, surinktų iš 31 Kinijos provincijos, tyrimai. Nei viename iš šių mėginių nebuvo nustatyta SARS-CoV-2 antikūnai ar viruso genetinės medžiagos fragmentai nei prieš SARS-CoV-2 protrūkį Kinijoje, nei po jo.

„Tačiau gali būti, kad buvo praleista kokia nors gyvūnų populiacija ir tolesni tyrimai gali atskleisti tokius įrodymus“, – sakė laišką taip pat pasirašęs Ivasaki.

Tačiau yra ir kitų nuomonių.

Glazgo universiteto virusinės genomikos ir bioinformatikos tyrimų grupės vadovas Davidas Robertsonas (David Robertson) nebuvo tarp pasirašiusių laišką. Jis sakė, kad nesupranta klausimo esmės.

„Niekas ir nesako, kad laboratorijos versija neįmanoma – tiesiog nėra jokių įrodymų, išskyrus kad Vuhano virusologijos institutas yra Vuhano mieste“, – teigė jis. „Virusai natūraliai visą laiką migruoja iš gyvūnų į žmones, o SARS-CoV-2 galėjo būti vienas iš jų“.

Nors jis sutiko su laiško autoriais, kad norint pasirengti kitai pandemijai, būtina išsiaiškinti SARS-CoV-2 kilmę, vis tik laiko, kad laboratorijos tyrimas būtų laiko švaistymas.

Tačiau Relmanas taip nemano.

„Jei paaiškės, kad virusas yra natūralios kilmės, turėsime šiek tiek daugiau informacijos apie tai, kur yra tas natūralus rezervuaras, kur virusas atsirado, ir kaip ateityje būti atsargesniems“, – sakė jis. „O jei tai laboratorija, tada kalbėsime apie tai, kad turime rimčiau mąstyti, kokius eksperimentus atliekame ir kodėl.“

Laiško autoriai pažymėjo, kad būtent Kinijos gydytojai, mokslininkai, žurnalistai ir piliečiai pradiniame pandemijos etape dalijosi pasauliui itin svarbia informacija apie viruso plitimą.

„Turėtume parodyti tokį patį ryžtą propaguodami mokslu pagrįstą diskusiją šiuo sunkiu, bet svarbiu klausimu“, – rašo jie.

Parengta pgl Medical Express