Pietų Lietuvos srities 1949–1957 m. partizanų karo kronika (I)

Ištraukos iš Algio Rupainio sudarytos „Partizanų karo kronikos“ apie Pietų Lietuvos (Nemuno) sritį 1949–1957 (1 dalis).

1949-02-22

Visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuris įvyko Prisikėlimo apygardos štabe (Minaičių k., tarp Baisogalos ir Radviliškio); dalyvavo BBDPS Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila, visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, laikinai einąs Pietų Lietuvos srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis;

apsvarstyti 23 klausimai;

kad nebūtų painiavos dėl MGB [sovietinių saugumiečių – čia ir kitur autorių paaiškinimai ir pastabos žymimos kursyvu] vartojamo BDPS [Bendrasis demokratinio pasipriešinimo sąjūdis] pavadinimo, vasario 10 dieną organizacija pavadinta LLKS [Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu], patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1-asis ir 2-asis skyriai;

vasario 16-ąją pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas pagal 1920–1926 pavyzdį;

apdovanoti nusipelnę kovotojai;

apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte;

priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus;

LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku išrinktas J. Žemaitis, laikinai einąs ir Ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, Prezidiumo nariais – P. Bartkus, Br. Liesys, J. Šibaila, ir dvi vietos paliktos Pietų Lietuvos srities atstovams;

J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis.

1949-02-10

Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Pietų Lietuvos sritis pavadinta Nemuno vardu, Pietų Lietuvos srities vadu patvirtintas A. Ramanauskas-Vanagas.

1949-03-07

MGB agentai Kostas Kubilinskas ir Algirdas Skinkys Kalesninkų miške (Alytaus aps., Daugų vls.), Dainavos apygardos štabo bunkeryje nušovė Šarūno rinktinės vadą, laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas, Benediktą Labėną-Kariūną ir išdavė Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerį, kuriame per mūšį su okupantų kareiviais žuvo rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir 3 kovotojai. [Žuvo Jonas Kazlauskas-Šermukšnis (Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadas), Viktoras Kazlauskas-Vanagas (Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas), Petras Šilanskas-Labutis ir Vaclovas Voveris-Žaibas (Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraičio rinktinės vadas).]

1949-03

Sumažėjus kovotojų skaičiui, išformuotos Tauro apygardos Kęstučio ir Birutės rinktinės;

Žalgirio rinktinėje įkurtos 4 tėvūnijos: Šturmo, Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno, Trispalvės vėliavos (1950-06);

Vytauto rinktinėje – Ąžuolo, Kęstučio, Gedimino (išformuota 1951-02);

Geležinio Vilko rinktinėje – Gedimino, Vyčio, Dešinio;

Ši apygardos sandara daugiau nebuvo pakeista.

[1949-04]

[A. Ramanauskas-Vanagas, grįžęs iš LLKS vadovybės sąskrydžio, išsiuntė Jurgį Krikščiūną-Rimvydą į Vakarus kaip Lietuvos laisvės kovotojų pasiuntinį.]

1949-05-01

Lietuvos pajūryje, ties Manciškės k., su švedų pagalba išsilaipino 3 lietuviai 2 estai ir 1 latvis;

Kazimieras Pyplys-Audronis sugrįžo į Tauro apygardą, Jonas Deksnys-Prapuolenis pateko į MGB rankas, tapo agentu Petrenko, buvo panaudotas skleisti dezinformaciją užsienyje (per radijo „žaidimus“) ir Lietuvoje (per spaudą, kiną).

1949-05-19

Dainavos apygardos vadų sąskrydis, kuriam vadovavo A. Ramanauskas-Vanagas;

Aptarti LLKS nutarimai, potvarkiai, išrinktas atstovas į Vyriausiąją LLKS vadovybę (Sergijus Staniškis-Litas);

Dainavos apygardos vadu išrinktas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, palikus jam ir Kazimieraičio rinktinės vado pareigas;

Šarūno rinktinės vadu patvirtintas Juozas Gegužis-Diemedis [laikinai ėjęs šias pareigas nuo 1949-03];

Dzūkų rinktinės vadu – Vincas Ambrazevičius-Balandis.

1949-06-06/09/

Prienų r.,  Gudelių vls., N. Ūtos [Skirptiškių] k., išduotas žuvo Kazimieras Pinkvarta-Dešinys, Tauro apygardos Geležinio Vilko tėvūnijos vadas, vienas iš Geležinio Vilko rinktinės organizatorių.

1949

Ženevos konvencija pripažino okupuoto krašto gyventojams teisę priešintis okupantams, laikantis šių kovos taisyklių:

kovai vadovauja atsakingas asmuo,

kovotojai nešioja iš tolo matomus atitinkamus ženklus, viešai nešioja ginklus.

1949-09-23

Gavusi žinių iš savo agento, okupantų kariuomenė užpuolė Pietų Lietuvos srities štabo vadavietę Kalesninkų miške (Alytaus aps., Daugų vls., netoli Būdos k.); kautynėse žuvo LLKS įgaliotinis užsieniui K. Pyplys-Mažytis, Audronis ir štabo pareigūnas Julius Makarevičius-Žilvitis; Pietų Lietuvos srities vadas A. Ramanauskas buvo trumpam išvykęs;

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadavietė perkelta į Jiezno vls., Jaunionių k., Taločkos sodybą.

1949-09-28

Šakių aps., Jankų vls., prie Viliušių k., žuvo (sužeistas nusišovė) Tauro apygardos vadas A. Grybinas-Faustas.

1949-10-14

Tauro apygardos vadas atleido Juozą Lukšą-Skirmantą, Skrajūną iš Tauro apygardos štabo žvalgybos skyriaus pareigų, kadangi LLKS vyriausioji vadovybė jį paskyrė atstovu užsieniui.

1949-10-25

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas A. Ramanauskas-Vanagas paskyrė ltn. Viktorą Vitkauską-Saidoką nuo lapkričio 1 d. laikinai eiti Tauro apygardos vado pareigas, 1950-01-25 paskyrimą patvirtino.

1949-11-26

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu lapkritį paskirtas Julius Karpis-Vieversys, atvykęs perimti pareigų, žuvo kartu su laikinai einančiu pareigas Bernardu Navicku-Giriniu;

rinktinės vado pareigas vėl ėmė eiti Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius-Dzūkas.

1949-12-15

Lenkijoje, Punsko vls., Šlynakiemio k., dėl išdavystės žuvo Dainavos apygardos štabo ryšių ir naujienų skyriaus viršininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas, perdavinėjęs naujienas J. Lukšai-Skrajūnui į Vakarus. [Drauge su J. Krikščiūnu žuvo jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas.]

1950-01-19

Kadangi A. Ramanauskas-Vanagas buvo nuo 1950-01-25 paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų posėdyje kandidatu į srities vadus išrinktas kapitonas Sergijus Staniškis-Viltis;

vasario 2 d. A. Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti naująsias pareigas.

1950-02-09

Išduotas rėmėjo ryšininko, kuris buvo MGB agentas Plienas, Vilkaviškio aps., Gižų vls., Vižaidų k., žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės  vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos kūrėjų Vytautas Vitalis Gavėnas-Vampyras, Granitas; kartu žuvo vado adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys ir rinktinės  žvalgybos skyriaus  viršininkas Albinas Švedas-Radastas.

1950-05-02

LLKS Gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago duomenimis, Dainavos apygardoje veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų;

Tauro apygardoje veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje.

1950-05-30

LLKS Prezidiumo pirmininko nutarimu išformuoti Gynybos pajėgų ir visuomeninės dalies padaliniai, įsteigti karinės, visuomeninės ir organizacinės veiklos padėjėjų postai.

1950-06-01

Laikinai einąs Pietų Lietuvos (Nemuno) srities pareigas S. Staniškis-Viltis pasiūlė LLKS Prezidiumo pirmininkui suteikti Laisvės Kovos Karžygio vardus žuvusiems kovotojams K. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui ir Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui;

visų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais) apdovanoti Zigmą Drungą-Mykolą Joną ir Antaną Baltūsį-Žvejį.

1950-06 pradžia

Laikinai einąs Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pareigas S. Staniškis-Viltis sušaukė srities vadų pasitarimą, aptarė organizacinius reikalus;

slaptu balsavimu S. Staniškis buvo išrinktas srities vadu ir nuo šiol pagal LLKS Statutą skyrė ir tvirtino naujus apygardos vadus.

1950-06-22

Vilkaviškio aps., Pilviškių vls., Žiūrų-Gudelių k., išduotas žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas ir 4 kovotojai. [Iš birželio 22-osios į 23-iąją, žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, Vygandas Matusevičius (Matūnas),  apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras,  Jonas Raulinaitis-Lokys ir Juozas Žemaitis-Kantas.]

1950-06-24

Išduotas MGB agento Vasario, buvusio partizano K. Kalantos-Aido, Žaliamiškyje, prie Leipalingio ir Merkinės vls. ribos, žuvo (beviltiškoje padėtyje nusišovė) Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. [Nepavykus prasiveržti iš apsupto bunkerio L. Baliukevičius-Dzūkas žuvo kartu su savo adjutantu ir apygardos laikraščio redaktoriumi Augustu Babrausku-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadu Antanu Vailioniu-Špoku ir partizanu Anastazu Kaknevičiumi-Švidriu.]

1950-07-12

Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas S. Staniškis-Viltis Dainavos apygardos vadu paskyrė Juozą Gegužį-Diemedį;

Šarūno rinktinės vadu tapo J. Jurelionis-Sakalas.

1950-07-21

Tauro apygardos vadasV. Vitkauskas-Karijotas paskirtas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pirmuoju pavaduotoju.

1950-07-25

J. Lukša-Skrajūnas krašto rezistencijos ryšininko užsienyje pareigas perdavė Stasiui Bačkiui-A. Aušrai ir Juozui Brazaičiui;

grįžęs į Lietuvą, spalio 10 d. šifruotu laišku išsiuntė LLKS Prezidiumo pirmininkui patvirtinimą, kad šie įgaliojimai tikrai suteikti.

1950-08-30

Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas įsakymu Nr. 2 įpareigojo partizanus rinkti medžiagą partizanų kovų istorijai.

1950-08-31 – 10-01

Masinis žmonių trėmimas; buvo tremiamos partizanų rėmėjų ir „buožių“ šeimos.

– 06

Adolfo Ramanausko-Vanago nurodymu sušauktas Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų susirinkimas; parengti pasiūlymai Vyriausiajai vadovybei dėl kai kurių LLKS Statuto straipsnių pakeitimo, aptarti organizaciniai reikalai. [Vadų susirinkimas vyko Balbieriškio miške, partizanų, kuriems nuo 1949 m. vadovavo Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, teritorijoje.]

1950-09-29

Žuvus Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadui Feliksui Žindžiui-Tigrui, vadu paskirtas Juozas Jankauskas-Demonas.

1950-10-03

Juozas Lukša-Skrajūnas, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas Širvys-Sakalas nusileido parašiutais Tauragės aps., Žygaičių miškuose, ir spalio 17 d. susitiko su Tauro apygardos vadu V. Vitkausku-Karijotu.

1950-10-26

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadu paskirtas Juozas Drazdauskas-Putinas.

1950-11-14

Kazlų Rūdos miškuose, Tauro apygardos štabo bunkeryje, susitiko J. Lukša-Skirmantas, LLKS Gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas S. Staniškis-Viltis, Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas, Žalgirio rinktinės vadas J. Jankauskas-Demonas ir apygardos štabo ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas; aptartos veiklos kryptys.

1950-11-16

Desantininkai B. Trumpys-Rytis ir K. Širvys-Sakalas turėjo pirmąjį radijo ryšio su Vakarais seansą;

paskutinę  telegramą perdavė lapkričio 30d.;

gruodžio pradžioje ryšių grupę priešai susekė; aparatūra prarasta.

1950-11-19

MGB agentas Liepsna [buvęs partizanas Juozas Vizbaras-Arūnas], atstovaujantis 1948 m. MGB sukurtam Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžiui, Londone susitiko su LRS [Lietuvių rezistencinės santarvės] atstovais Stasiu Žakevičiumi, Vladu Žilinsku ir kitais; dalyvavo Stasys Lozoraitis; dalyviai pasmerkė VLIK‘ą [Visos Lietuvos išlaisvinimo komitetą, veikusį Vakaruose] kaip kurstantį terorizmą Lietuvoje, pritarė čekistinės BDPS pasyvios kovos taktikai; LRS atsiribojo nuo J. Lukšos; taip MGB pavyko sutrukdyti vieningo centro kūrimą Vakaruose.

1950-12-28

LLKS Gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė, kaip saugoti archyvinę medžiagą.

Ištraukas parinko ir pastabas pažymėjo Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė.

Šaltiniai:

Arvydas Anušauskas „Užmirštas desantas“. Vilnius, 2019

Bronius Kašelionis „Dainavos krašto partizanai“. Vilnius, 2018

„Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“, sudarė Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999

Visuotinė lietuvių enciklopedija.