2020 m. III ketvirtį užsienio žiniasklaidoje nustatyta daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriose minimas Lietuvos vardas. Tai 2 tūkst. pranešimų daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį. Socialiniuose tinkluose mūsų šalies naujienos šį ketvirtį sulaukė daugiau nei 111 tūkst. įrašų – šis skaičius taip pat didžiausias, palyginti su I ir II ketvirčiais. Didžiausios įtakos žinučių apie Lietuvą augimui turėjo aktyvus ir pastebimas Lietuvos požiūris dėl politinės krizės Baltarusijoje. Daugiausia Lietuvos paminėjimų nustatyta Vokietijos (17 192), Rusijos (10 136) ir Jungtinės Karalystės (5 938) žiniasklaidoje. Reikšmingai išaugo Lietuvos paminėjimų skaičius Vokietijoje – nuo 5 tūkst.
(I ketvirtį) iki daugiau nei 17 tūkst. pranešimų (III ketvirtį). Lietuvos vardas vis dažniau siejamas su naujovėmis ir technologijomis, kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 užsienio šalių interneto žiniasklaidos portalų analizė.
Per šių metų tris ketvirčius didžiausio susidomėjimo (pagal pranešimų kiekį) sulaukė valdymo (užsienio ir vidaus politikos) matmuo, sugeneravęs 60,48 proc. visų žinių. Antrasis pagal pranešimų kiekį – investicijų ir imigracijos matmuo, sugeneravęs 11,86 proc. visų naujienų. Vokietija, Rusija ir Jungtinė Karalystė visą laikotarpį buvo aktyviausiai Lietuvos naujienomis besidominčios valstybės.
Prie Lietuvos vardo matomumo pastebimai prisideda ir mūsų šalies aktyvi veikla užsienio politikos srityje. Tai geriausiai atspindi III ketvirtį reikšmingai išaugęs srautas pasaulio žiniasklaidos pranešimų, kuriuose Lietuvos vardas minimas kalbant apie pirmavimą Baltarusijos krizės kontekste, kai mūsų šalies vadovai ir užsienio politikos įgyvendintojai išreiškė tvirtą vertybinį Lietuvos požiūrį ir paramą Baltarusijos visuomenės demokratijos siekiams. Ši žinutė ne tik atkreipė įtakingos pasaulio žiniasklaidos („Bloomberg“, „Reuters“, „Politico“) dėmesį, bet ir paskatino susidomėjimą Lietuvos investiciniu patrauklumu ir informacinių technologijų (IT) sektoriaus galimybėmis, prasidėjus viešiems svarstymams, kur galėtų persikelti baltarusių IT įmonės.
Lietuvos iniciatyvos tarptautinėje politikoje, ieškant kovos su pandemija būdų, buvo sulaukusios atgarsio ir II ketvirtį. Baltijos šalių „kelionių burbulas“ per 3 mėnesius (nuo gegužės iki rugpjūčio) prišaukė daugiau nei 1,5 tūkst. paminėjimų užsienio žiniasklaidos portaluose, beveik 3 tūkst. įrašų socialiniuose tinkluose, o šios žinios galimai pasiekti žiūrovai viršija 5 mlrd.
„Lietuva yra žinoma pasaulyje. Tą puikiai įrodo ši analizė ir ypač III ketvirčio rezultatai, kuriuos pasiekti padėjo aktyvus aukščiausių valstybės pareigūnų ir jų komandų įsitraukimas į viešuosius ryšius. Ilgametis Lietuvos kaip Baltarusijos klausimų žinovės įdirbis šiuo atveju itin gerai parodė, kad mūsų šalis yra svarbi: mūsų požiūriu domimasi, į jį įsiklausoma. Be abejonės, toks dėmesys didina Lietuvos matomumą pasaulyje, kuria mūsų šalies kaip aktyvios demokratinių vertybių, žmogaus teisių gynėjos įvaizdį ir taip prisideda prie bendro teigiamo šalies įvaizdžio kūrimo.
Įvertindami šią patirtį turime toliau žengti pirmyn – rasti būdų išlaikyti ar pritraukti užsienio žiniasklaidos dėmesį mūsų šaliai ir kitomis svarbioms temomis. Taip pat, siekdami bendrų mūsų šalies tikslų tarptautinėje erdvėje, turime aktyviau išnaudoti ne tik tradicinę žiniasklaidą, bet ir institucijų komunikaciją socialiniuose tinkluose“, – sako Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Rytis Paulauskas.
Lietuvos veidas keičiasi – vis dažniau pastebima kaip naujovių ir išskirtinių sprendimų šalis
Užsienio šalių žiniasklaidos analizė rodo, kad Lietuvos vardas vis dažniau minimas kalbant apie technologijas, naujoves ir tvarumą, daugėja pranešimų apie šalyje gimstančius naujoviškus projektus ir startuolius. Labiausiai pastebimi pranešimai apie finansinių technologijų (Fintech) ir startuolių ekosistemas Lietuvoje. III ketvirtį užsienio portalų dėmesio sulaukė pranešimai apie Lietuvos banko valstybės remiamą kriptovaliutą LBCOIN bei Fintech startuolį „iDenfy“, kurio programinė įranga leis monetos pirkėjus atpažinti pasitelkiant dirbtinį protą.
Prie teigiamo šalies įvaizdžio kūrimo prisidėjo ir lietuvių žinovų įžvalgos ne tik dirbtinio proto, bet ir kibernetinio saugumo tema. Pasaulio žiniasklaida domėjosi aukštųjų technologijų bendrovės „Neurotechnology“ skelbimais apie jų kurtą interneto platformą, paremtą dirbtiniu protu, vaizdų ženklinimo ir atpažinimo platformą bei smegenų ir kompiuterio sąsajų programą. Naujoviškos ir pažangios valstybės įvaizdį tarptautinėje žiniasklaidoje kūrė ir išskirtinis „Ignitis“ projektas – plūduriuojanti saulės jėgainė aukštutiniame Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseine, kuris sulaukė didžiausių pasaulio naujienų agentūrų dėmesio.
„Atlikus Baltijos šalių lyginamąją analizę pagal atrinktus tikslinius raktažodžius, susijusius su naujovėmis ir technologijomis, matome, kad daugiausia paminėjimų ir sąsajų su naujovėmis per 2020 m. tris ketvirčius sulaukė Estija (8 206 pranešimai), Lietuva – antra (5 759 pranešimai), o su Latvija susijusi pranešimų dalis mažiausia (4 264 pranešimai). Lygindami žinių srautus per šių metų I–III ketvirčius, pastebime teigiamą pokytį: Lietuvos matomumas naujovių kontekste augo, o III ketvirtį nedaug atsilikome nuo Estijos. Latvija visu laikotarpiu išliko trečiojoje vietoje“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės analitikė Ada Čerkesaitė.
Vokietija, JAV ir Jungtinė Karalystė – valstybės, skelbiančios daugiausia pranešimų apie Baltijos šalis ir naujoves bei technologijas. Tai buvo pastebima visus tris šių metų ketvirčius, o tai parodo, kad vyksta įtempta kova tarp Baltijos šalių kuriant pažangios šalies įvaizdį, stiprinant naujovių ir technologijų ekosistemų įvaizdžius šalyse.
„Didėjantis Lietuvos matomumas ir tapatinimas su technologijų ir naujovių temomis yra kryptingo darbo kuriant nuoseklų pagrindą rezultatas. Tačiau svarbu ne susitelkti į kiekybinę kovą su savo artimiausiomis kaimynėmis, o skirti jėgas nuolatiniam šalies vertės apibrėžimo tobulinimui, jos varžybinio pranašumo stiprinimui, naujoviškiems projektams, taip siekiant atkreipti į save vis reikšmingesnių tarptautinių žiniasklaidos kanalų dėmesį“, – įsitikinusi Rūta Nemunytė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė.
Išsamiau susipažinti su atlikta analize galima čia: http://inx.lv/Rg3K.
Užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už vieningą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“. Projektas buvo įvertintas tarptautiniuose apdovanojimuose „City Nation Place Awards“ ir pateko tarp galimų laimėtojų duomenų panaudojimo kategorijoje. Laimėtojai bus renkami 2020 m. lapkričio 12 d.
Projektas taip pat yra dalis Europos Sąjungos projekto „Vieningos, viešuosius siekius atitinkančios ir į rezultatus nukreiptos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“, kurio pagrindinis tikslas – pagerinti Lietuvos pristatymo užsienyje veiklų įgyvendinimo kokybę, siekti veiksmingiau naudoti valstybės išteklius veikloms, susijusioms su Lietuvos pristatymu užsienyje, sukuriant veiksmingą ir į rezultatus nukreiptą Lietuvos pristatymo užsienyje sistemą. Šios sistemos kertinės dalys yra Lietuvos įvaizdžio stebėsenos ir analizės sistema, Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija ir viešojo sektoriaus žinovų, kurių veikla susijusi su šalies pristatymo užsienyje veiklomis, gebėjimų tobulinimas.
