Penktadienis, 14 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Dažniausia eismo įvykių spūstyse priežastis – atstumo nesilaikymas ir nesaugus rikiavimasis

www.alkas.lt
2020-10-10 15:28:33
131
PERŽIŪROS
1
Eismas

Eismas | pixabay.com nuotr.

pixabay.com nuotr.
pixabay.com nuotr.

Spūstys miestų gatvėse yra vienas iš dalykų, su kuriais vairuotojai sieja rudenį. Prie to prisideda ir kasdien vis tamsesni rytai bei vakarai, rudeniui įsibėgėjant prastėjančios oro sąlygos. Draudikai atkreipia dėmesį į klaidas, tampančias eismo įvykių priežastimi, kurias paprastai daro spūstyse įstrigę ar jų išvengti norintys vairuotojai.

„Rugsėjį fiksuotų eismo įvykių analizė parodė, kad trys dažniausios jų aplinkybės yra manevravimas tarp eismo juostų ir rikiavimasis, atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio nesilaikymas ir išvažiavimas iš šalutinių gatvių. Priežastis būtų galima išskirti kelias: vairuotojų neatsargumas, neatidumas, noras nuvažiuoti greičiau, išvengti spūsčių, taip pat kai kurių eismo taisyklių ir nerašytų vairavimo etiketo normų ignoravimas“, – tikina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ekspertas taip pat pastebi, kad daugiausiai eismo įvykių registruojama pirmadieniais, kada po savaitgalio iš įprasto ritmo „išsimušę“ gyventojai galbūt vėliau išvyksta iš namų, labiau skuba, būna ne tokie atidūs. Keletą pastarųjų metų avaringiausias rugsėjo laikas buvo paskutinė mėnesio savaitė, ne išimtis ir šie metai.

Rugsėjo avaringumo žemėlapyje pirmauja trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – judriausios gatvės, tačiau regionuose registruotų įvykių analizė atskleidė, kad ir ten vairuotojai avarijas sukelia dėl tokių pačių priežasčių bei panašiomis aplinkybėmis.

Svarbu stebėti važiuojančius priekyje

Didžiausiu pavojumi sukelti eismo įvykį spūsčių metu A. Žiukelis vadina per mažą atstumą tarp automobilių. Nesilaikydami saugaus atstumo arba žvilgsnį ne į priekyje važiuojantį automobilį, o į telefonų ekranus nukreipę vairuotojai itin dažnai atsitrenkia į kito automobilio galą, ypač prie pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, žiedinių sankryžų ar lėtai judančioje spūstyje.

„Net ir važiuojant itin lėtai, 10 km/val. greičiu, mašinai visiškai sustoti reikia maždaug 3-4 metrų, o tai yra beveik visas automobilis. Todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamų atstumų tarp automobilių. Deja, spūstyse apie juos dažniausiai pamirštama stengiantis užkirsti kelią užlįsti bandantiems vairuotojams, tačiau taip rizikuojama sukelti kad ir smulkų eismo įvykį, jei priešais važiuojantis automobilis bus staigiai stabdomas“, – sako A. Žiukelis.

Ekspertas primena svarbią taisyklę: vairuojant reikia ne tik pačiam valdyti savo automobilį, bet ir nuolat stebėti priekyje važiuojančius automobilius, kad būtų įmanoma nuspėti ar laiku pastebėti jų manevrus. Ypač tai svarbu judant spūstyse, kur kiekviena sekundė nukreipus dėmesį nuo vairavimo gali tapti eismo įvykio priežastimi.

Rikiuojantis gali padėti akių kontaktas

Viena iš dažniausių eismo įvykių aplinkybių mieste – neatsargus manevravimas tarp juostų ar persirikiavimas iš vienos juostos į kitą. A. Žiukelio teigimu, vairuotojai kartais arba labai skuba, arba pernelyg pasitiki savo vairavimo gebėjimais ir pamiršta, kad už kito automobilio vairo sėdi kitas vairuotojas, nuo kurio elgesio taip pat priklauso eismo situacija.

„Kartais girdime, kad besirikiuojančio į kitą eismo juostą piktybiškai neįleido. Tačiau gali būti ir taip, kad tuo metu neįleidusio automobilio vairuotojas, tarkime, žiūrėjo į šoninį ar galinio vaizdo veidrodėlį, stebėjo, kas vyksta priekyje ir net nepamatė staigaus persirikiavimo arba nespėjo pristabdyti. Dėl šios priežasties svarbu nesirikiuoti vos sugalvojus, o įjungti posūkio signalą ir, jei įmanoma, užmegzti akių kontaktą su kito automobilio vairuotoju. Juk dažnai net iš kūno kalbos galima nuspėti, ar vairuotojas nusiteikęs jus užleisti, ar ne“, – tikina ekspertas.

Jo teigimu, dažnai gatvėse galima pastebėti, kad vairuotojai nesilaiko vienos iš kelių eismo taisyklių, sakančios, kad jeigu vienoje kelio juostoje yra kliūtis ir už jos susidaro automobilių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienam automobiliui persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Tačiau ir besirikiuojantys turi to nedaryti staiga ir bet kokia kaina.

„Būna, kad vairuotojai įjungia posūkį ir rikiuojasi – nesvarbu ar yra vietos ar ne, saugu tą daryti ar ne. Kai kurie tokius praleidžia, nors ir palydėdami keiksmais bei automobilio signalais,  tačiau kai susitinka du vienodai užsispyrę, nutinka nelaimė. Ir nusidriekia kilometriniai kamščiai“, – sako A. Žiukelis.

Iš kiemų ir šalutinių gatvių – tik įsitikinus saugumu

Išvažiavimas iš kiemų ar šalutinių gatvių nereguliuojamose sankryžose spūsčių metu tampa nemenku iššūkiu vairuotojams, o taip pat ir lemia daug eismo įvykių. A. Žiukelis sako, kad tokiose situacijose itin svarbu įvertinti kuo daugiau aplinkybių.

„Jei vienas automobilis jus praleidžia, svarbu įsitikinti, kad niekas neatvažiuoja iš kitos pusės, taip pat ar atvažiuojančio automobilio greitis ir jo atstumas iki jūsų nėra pavojingi, ar jis spės sustabdyti ir ar jis mato, kad ketinate išsukti į pagrindinį kelią. Pavojingiausios situacijos susidaro tada, kai viena eismo juosta važiuojantis automobilis sustoja praleisti išsukančiojo, o atvažiuojantis kita eismo juosta to nemato ir nestabdo.

Jei esate tas, kuris nutaria įleisti automobilį, sukantį iš kiemo ar šalutinės gatvės, neskubėkite pradėti važiuoti, jei jis porą sekundžių uždelsia. Vairuotojas tiesiog nori įsitikinti, kad važiuoti saugu“, – pataria ekspertas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ruduo – eismo įvykių gausėjimo metas
  2. Geri orai ar trikojai matuokliai mažina eismo įvykių skaičių?
  3. Eismo įvykių priežastys Baltijos šalyse: koks elgesys kelia pavojų?
  4. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams taip pat galioja eismo taisyklės
  5. Kokie sprendimai sumažintų eismo aukų skaičių keliose?
  6. Kokių klaidų nedaryti pildant eismo įvykio deklaraciją
  7. Baigėsi Saugaus eismo stotelių kelionė – aplankyti visi Lietuvos rajonai
  8. Tarp Vilniaus iki Kauno bus įrengtos greičio valdymo ir saugaus eismo įspėjimo sistemos
  9. Vilniaus senamiestyje – mažiau eismo, daugiau erdvės pėstiesiems
  10. Didmiesčių gyventojai turi ruoštis eismo spūstims: grįžta studentai
  11. Eismo saugumo taryboje apsvarstyti alkoblokų įteisinimo ir žieminių padangų naudojimo klausimai
  12. Prasidedanti saugaus eismo kampanija „Nustebink žiemą!“ – galimybė nemokamai patikrinti automobilį
  13. Lietuva ir toliau gerina kelių eismo saugą
  14. Kaip negalima elgtis įvykus sunkiai eismo nelaimei?
  15. Ką reikia žinoti sėdantiems prie pakaitinio automobilio vairo?

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Judėk saugiai says:
    5 metai ago

    Užfiksavo neįtikėtinai protingo šuns poelgį: verta pasimokyti ir daliai pėsčiųjų
    – /alkas.lt/2020/10/10/dazniausia-eismo-ivykiu-spustyse-priezastis-atstumo-nesilaikymas-ir-nesaugus-rikiavimasis/#comments
    ,, … kantriai laukia prie perėjos norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę. Automobiliai sustoja prieš šviesoforą praleisti šuns, kuris kuo ramiausiai žingsniuoja per pėsčiųjų perėją … ”
    Priminė Sąjūdžio metus, kai buvo savaime suprantama, kad LIETUVOS vairuotojas vairuoja kultūringai, kad visada maloniai praleis per kelią krypuojančią antelę su ančiukais ar kitą padarėlį, sunkiai judantį žmogų ir ne perėjoje praleis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14
Tautinių mažumų lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
Lietuvoje

Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių

2026 08 14
Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai
Kalba

Siūloma patvirtinti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus rinkimų komisijų nariams

2026 08 14
Gelbėjamas futuristinis paminklas: Primena apie Šiaurės Makedonijos laisvės kovas
Istorija

Gelbėjamas futuristinis paminklas: Primena apie Šiaurės Makedonijos laisvės kovas

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kęstutis K.Urba apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kažin apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
  • jo apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą
  • Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas
  • Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje
  • Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

Kiti Straipsniai

Avarija

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Kelionė, automobilis

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai netiesa

2026 08 09
Pildant automobilių  kondicionierius – nauja garantija

Kodėl automobilyje nereikėtų iškart jungti didžiausio vėsinimo?

2026 08 08
Degalai

Daugiau nei 3 tūkst. vairuotojų jau žino, kaip degalams išleisti mažiau

2026 08 07
Lietus keliuose

Kelininkai ruošiasi artėjančioms liūtims ir įspėja vairuotojus

2026 08 06
Krovininiai automobiliai

Apklausa: dauguma už tai, kad sunkiasvoriai būtų apmokestinami pagal keliams daromą poveikį

2026 08 05
Jogailos gatvė

Sostinėje pradedamas Jogailos gatvės kapitalinis remontas

2026 08 05
Policija

Pareigūnai paskelbė rugpjūčio patikrinimus

2026 08 04
Automobilis

Automobilinių skysčių talpos – ne į plastiko ar mišrių atliekų konteinerį

2026 08 01
Avarija

7 iš 10 vairuotojų bent kartą rado apgadintą savo automobilį

2026 08 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kęstutis K.Urba apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • Kažin apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
  • jo apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
  • P.Skutas apie Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms leidžiama sumažinti mokinių skaičių
Kitas straipsnis
Dubysos ichtiologinis draustinis | am.lt nuotr.

Pirmiesiems šalyje įsteigtiems draustiniams – jau 60 metų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai