Eismo įvykiai Baltijos šalyse kasmet nusineša daugiau kaip 500 gyvybių. Dar daugiau kaip 8 tūkst. gyventojų būna priversti gydytis įvairius sužeidimus. Apie nelaimes kelyje nulemiančias priežastis ir jų pasekmes pasakoja Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.

Kaip rodo Europos Komisijos sukaupti duomenys, pagal eismo įvykių aukų skaičių tarp trijų Baltijos šalių pirmauja Latvija ir Lietuva. Pagal sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių jos Estiją lenkia daugiau nei dvigubai.

Išsiblaškymas vairuojant

Kaip rodo „Compensa Vienna Insurance Group“ sukaupti duomenys, viena dažniausių eismo įvykius visose trijose Baltijos šalyse nulemiančių priežasčių – į pašalinius veiksnius sukoncentruotas vairuotojų dėmesys.

Savo įgūdžiais pernelyg pasitikintys gyventojai vairuodami nevengia reguliuoti radijo imtuvo, kalbėti ar naršyti internete mobiliuoju telefonu, bando pakelti nuo sėdynės nukritusius daiktus, todėl laiku nepastebi įspėjančio kelio ženklo ar atvažiuojančio automobilio.

Užregistruojame ir tokių situacijų, kuomet išsiblaškius sumaišomi greičio ir stabdžių pedalai. Visai neseniai užfiksavome įvykį Latvijoje, kai, vairuotojui paspaudus ne tą pedalą, automobilis smarkiai trenkėsi į betoninius priekyje buvusios parduotuvės laiptus. Automobiliui padaryta žala siekė net 8 tūkst. eurų.

Neatsargumas pėsčiųjų perėjose

Dar viena nelaimių priežastis – tiek vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų neatsargumas perėjose. Kaip rodo draudimo bendrovės sukaupta statistika, net 50 proc. eismo įvykiuose sužalotų asmenų – per perėjas ėję pėstieji. Likusią jų dalį sudaro transporto priemonių vairuotojai, jose buvę keleiviai, dviratininkai ir kiti eismo dalyviai.

Tokią situaciją nulemia kelios priežastys.

Pirmoji – blogas matomumas esant prastam orui ir pėsčiųjų nedėvimi atšvaitai.

Antroji – tiek prieš pat perėjas, tiek ir už jų sustatytos transporto priemonės, neleidžiančios vairuotojams ir pėstiesiems matyti realios situacijos kelyje.

Trečioji – pėstieji, ne visuomet apsidairantys prieš einant per perėją. Dėl to vairuotojams rekomenduojama visuomet įvertinti šiuos veiksnius, vertinant situaciją kelyje ir sulėtinti greitį, priartėjus prie pėsčiųjų perėjos.

Greičio viršijimas

Nagrinėdami trijose Baltijos šalyse sukauptus duomenis, pastebime, kad nelaimės, įvykusios dėl greičio viršijimo, dažnesnės Lietuvoje ir Latvijoje nei Estijoje.

Tai greičiausiai nulemia faktas, jog šioje šalyje eismas kontroliuojamas griežčiau – daugiau greičio fiksavimo aparatų, griežtesnės baudos už numatytų apribojimų nepaisymą.

Todėl gyventojai, kuriems yra tekę keliauti po visas tris Baltijos šalis, veikiausiai atkreipė dėmesį į tai, jog Estijoje vairavimo stilius kiek kitoks nei Lietuvoje ar Latvijoje, ten rečiau galima pastebėti greitį viršijančių automobilių.

Vis dėlto, prieš kurį laiką ir Estijoje užfiksavome atvejį, kai nuo kelio nulėkęs automobilis peršoko greta stovėjusią transporto priemonę ir iki pusės įlėkė į šalia stovėjusį namą.

Tuo metu Latvijoje užregistravome atvejį, kuomet greitį viršijęs automobilis nulėkė nuo kelio ir skriedamas laužė šalikelėje augusius medžius bei krūmus.

Didelio greičio viršijimo pasekmės gali būti ir dar skaudesnės – ilgo gydymo reikalaujantys rimti sužalojimai ar netgi netektys.

Svaigalų vartojimas

Tarp eismo įvykius trijose šalyse nulemiančių priežasčių – ir svaigalų vartojimas. Išgėrusio vairuotojo reakcija bei mąstymas būna kur kas lėtesni nei įprastai.

Dėl šios priežasties draudikai fiksuoja įvairaus masto nelaimes – tiek smulkesnius įvykius, kuomet vienas automobilis atsiremia į kitą, jį subraižo ar nežymiai įlenkia, tiek ir skaudžius, sukeliančius rimtų sveikatos problemų ir atnešančių didelių nuostolių.