Koronaviruso sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vienus gyventojus karantinas paskatino susiveržti diržus, kiti – didelio poveikio nepajuto. Nepaisant lietuvių finansinės situacijos, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis karantino metu neatsirado.
Gyventojai pradeda įgyvendinti atidėtus sprendimus
Tyrimo duomenimis vos 2 proc. apklaustųjų atidėjo savo sprendimą imti paskolą vėlesniam laikotarpiui dėl karantino metu susidariusios neaiškios ateities. Nors 83 proc. respondentų karantino metu nekilo poreikis skolintis, panašu, kad gyventojai apsipranta su susidariusia situacija ir su pandemija susijusių padarinių baiminasi mažiau ir skolinasi, kaip anksčiau.
„Pastebime, kad praėjus laikui po karantino, paskolų paraiškų gauname daugiau nei karantino metu ar ką tik po jo. Štai rugpjūčio mėnesį mūsų įmonė pasiekė išduotų paskolų rekordą – suteikėme kreditų už 1,786 mln. eurų. Tai rodo, kad žmonės vėl pamažu grįžta į įprastą gyvenimo ritmą ir ruošiasi įgyvendinti planus, kuriuos galbūt buvo pristabdę per karantiną – kaip būsto remontą ar naujo automobilio įsigijimą“, – pasakoja „Paskolų klubą“ valdančios įmonės „NEO Finance“ valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis.
Anot pašnekovo, karantino įtaką galima daryti tik kaip prielaidą, tačiau vis daugiau vartotojų renkasi savo finansinių įsipareigojimų refinansavimą. „Galbūt žmonės pajuto, kad po karantino sunkiau sekasi tvarkytis su savo turimomis paskolomis, gal pamatė, kad greitųjų kreditų įmonėse turimos sąlygos netenkina ar tiesiog nori visus savo įsipareigojimus mokėti viena įmoka”, – apie refinansavimo galimybę viena įmoka padengti visas turimas paskolas mažesnėmis palūkanomis pasakoja E. Remeikis.
Karantinas labiausiai skolintis privertė studentus
Karantino metu skolinimasis aktualiausias buvo bedarbiams, studentams, vaiko priežiūros atostogose esantiems tėvams ir pensininkams. Tačiau, kiekvienos socialinės grupės asmenys buvo linkę skolintis iš skirtingų šaltinių.
Tyrime dalyvavę studentai (18 proc.), vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai (15 proc.) ir bedarbiai (14 proc.), karantino metu skolinosi iš giminaičių ar tėvų. Tuo metu, pensininkams teko skolintis ir iš giminaičių (6 proc.), ir pasiimti savo pirmąją paskolą dėl karantino metu susiklosčiusios finansinės situacijos (4 proc.).
Koronaviruso padariniai skolintis privertė mažumą
Žvelgiant į apklausos rezultatus, tik 9 proc. respondentų nutarė pasiskolinti pinigų dėl karantino metu pablogėjusios finansinės padėties. 7 proc. iš jų – skolinosi iš giminaičių ar draugų ir tik 2 proc. pasiėmė savo pirmąją vartojimo paskolą.
Pasak tarpusavio skolinimo platformos valdybos pirmininko, atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai pradėjo skolintis atsakingiau ir mokosi taupyti.
„Dėl siaučiančios pandemijos susiklosčiusi situacija daugelį išmokė į savo finansus pažvelgti nauju žvilgsniu, pagalvoti, ar visur tikslingai leidžiame pinigus ir išmokti labiau taupyti. Panašu, kad didžioji dalis žmonių yra sukaupę finansinį rezervą arba karantino metu nepatyrė jokių pokyčių darbe, tai išties džiugina. Apskritai, kiekvienam rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių asmeninio atlyginimo dydžio finansinį rezervą. Žinoma, ne visiems tai pavyksta, tuomet reikėtų kiekvieną mėnesį taupyti bent 20 proc. nuo savo mėnesio pajamų“, – teigia E. Remeikis.
