ŠMC veja dailininkus į gatvę – tęsia teisminius veiksmus prieš Lietuvos dailininkų sąjungą

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), jungianti 12 kūrybinių sąjungų ir asociacijų, reiškia susirūpinimą dėl Šiuolaikinio meno centro (toliau ŠMC) pradėto teisminio proceso siekiant iškelti Lietuvos dailininkų sąjungą iš jos teisėtai naudojamų patalpų. Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į ŠMC steigėją LR Kultūros ministeriją ir LR Finansų ministeriją, įtrauktas į teismą kaip trečiuosius asmenis, ragindama gerbti sutartinius įsipareigojimus ir visuomeninių organizacijų teises. Asociacija tikisi, kad LR Kultūros ir LR Finansų ministerijos inicijuos teisminių veiksmų nutraukimą, vykdomą prieš Lietuvos dailininkų sąjungą ir suras teisingus būdus padėčiai spręsti.

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), palaikoma Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir jos prezidento Jono Staselio bei kūrybinių asociacijų vadovų, 2020 m. liepos 10 d. raštiškai kreipėsi į Šiuolaikinio meno centrą bei atsakingas valdžios institucijas dėl vykstančio teisminio proceso, siekiant Lietuvos dailininkų sąjungą iškelti iš jos teisėtai naudojamų patalpų – Dailininkų sąjungos galerijos, esančios Vokiečių g. 2, Vilniuje.

Šiuo kreipimusi Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia taikiam dialogui, netrukdant sąjungai bei galerijai toliau vykdyti profesionalios, kokybiškos menininkams ir visuomenei naudingos kultūrinės veiklos.

LR Kultūros ministerijai, LR Finansų ministerijai, Šiuolaikinio meno centro vadovybei, LR Prezidentūrai, LR Seimui ir LR Vyriausybei adresuotame kreipimesi raginama atkreipti dėmesį į susiklosčiusią padėtį, kuomet Lietuvos dailininkų sąjungos reikalaujama išsikelti iš patalpų, kurios nuomos sutarties pagrindu LDS valdomos, išlaikomos ir prižiūrimos nuo 1969-ųjų metų.

Liepos 16 d. šiai padėčiai spręsti vyko teismo posėdis, kitas numatomas rugsėjo 4 d. Išsamiai padėčiai apžvelgiama toliau originaliu turiniu pateikiamame rašte.

Lietuvos dailininkų sąjung kreipimasis

2020 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos dailininkų sąjunga (toliau – LDS) kreipiasi į Šiuolaikinį meno centrą, Lietuvos kultūros ministeriją bei Lietuvos Finansų ministeriją, kviesdama nutraukti teisminį procesą, vykdomą prieš Lietuvos dailininkų sąjungą (LDS), siekiant iškeldinti LDS VŠĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ iš patalpų, esančių adresu: Vokiečių g. 2, LT-01130, Vilnius (toliau – Patalpos). Šias Patalpas LDS nepertraukiamai valdo ir naudoja dar nuo 1969 metų, remiantis 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartimi. Nuomos sutartis galioja ir yra vykdoma, ji niekada nebuvo nutraukta, ginčijama ar pripažinta negaliojančia.

Lietuvos dailininkų sąjunga (toliau – LDS) yra viena iš 12 Lietuvos meno kūrėjų organizacijos narių, aktyviai ginančių autorių teises, kartu teikiančių pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ir įgyvendinančių kūrybinius sumanymus Lietuvoje ir užsienyje. LDS yra tarptautinių meno asociacijų narė. Dailininkų sąjunga vienija netoli 1500 dailininkų ir dailėtyrininkų. Sąjunga yra įkūrusi septynias dailės galerijas, taip pat kūrybinius padalinius. LDS reikšmė Lietuvos meno ir kultūros lauke nekvestionuojama.

Tačiau, nežiūrint į tai, Šiuolaikinio meno centro iniciatyva Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, pasitelkusi Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, reikalauja LDS išsikelti iš jos teisėtai valdomų Patalpų.

Lietuvos dailininkų sąjunga (toliau – LDS) nuo 1935 m. tęsianti kūrybinę ir visuomeninę veiklą, 1989 m. atsiskyrė nuo TSRS dailininkų sąjungos ir tapo savarankiška Lietuvos dailininkų sąjunga, turinčia savo fondą – Lietuvos dailininkų sąjungos fondą, kuris vadovauja visai ūkinei, finansinei veiklai. Pažymima, kad Lietuvos dailininkų sąjungos fondas su savo įmonėmis yra sudėtinė LDS dalis, kaip kūrybinė, gamybinė, finansinė ir ekonominė bazė. Per šį savo padalinį, 1967 m. besivadinusį Lietuvos TSR dailės fondu, Lietuvos dailininkų sąjunga ženkliai prisidėjo prie Vilniuje, Vokiečių g. Nr. 2 esančio pastato, tuometinių Dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rūmų (dabar – Šiuolaikinio meno centro), statybos darbų. Į šias statybas buvo investuota 300 000 rublių (viso pastato statyba kainavo

1 236 264 rublių), t. y. 24,27% visų statybų vertės. Dėl šios priežasties, baigus statybas, Lietuvos dailininkų sąjungai, 1969 m. lapkričio 24 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu, buvo perduota dalis šio pastato – 958,02 m2 patalpų, kurių dalį LDS iki šiol valdo. Nuompinigių avansu įskaitytas sumokėtas 300 000 rublių įnašas į Patalpų statybą.

Nuomos sutartyje numatyta, kad įnašas (300 000 rublių) į statybas yra įskaitomas avansu į būsimą nuomos mokestį (įskaitoma 1803,70 rublių per 1 metus). Nuomos mokesčio dydis yra 1% patalpų vertės. Todėl, pagal sutarties sąlygas, sumokėtas 300 000 rublių įnašas įskaitomas į nuomos mokestį per beveik 166 metus. Nuo nuomos sutarties sudarymo yra praėję jau 50 metų, todėl bendra šiuo metu įskaityta nuomos mokesčio suma iš 300 000 rublių sudaro jau 90185 rublių.

Šiuolaikinis meno centras (toliau – ŠMC) deklaratyviais pasisakymais teigia, kad LDS ir ŠMC nesieja 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), nors LDS pateikė gausybę įrodymų, kad patalpų nuomos sutartiniai santykiai nei faktiškai, nei teisiškai nebuvo nutraukti.

Lietuvos TSR kultūros ministerija 1988 m. gruodžio 8 d. įsakymu perdavė Lietuvos TSR dailės muziejaus Vilniaus dailės parodų rūmus Lietuvos TSR dailės parodų direkcijai, kuri perėmė Lietuvos TSR dailės muziejui kilusias teises bei pareigas. O Lietuvos kultūros ministerijos 1997 m. Lietuvos dailės parodų direkcija reorganizuota į Vilniaus šiuolaikinio meno centrą. Reorganizavimo esmė – vienas subjektas baigiasi, bet jo teisės ir pareigos pereina kitam subjektui arba subjektams, t.y. nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui.

Įvykus šioms reorganizacijoms ŠMC niekada nereiškė jokių pretenzijų, kad LDS nuomoja ginčo objektu tapusias patalpas ir nereikalavo nutraukti Nuomos sutarties, jos vienašališkai nenutraukė, netgi inicijavo derybas Nuomos sutartį pakeisti. Sutartiniai santykiai nei faktiškai, nei teisiškai nebuvo nutraukti, o Patalpos buvo be pertraukos LDS nuomojamos.

Be to, Lietuvos TSR dailės parodų direkcija ir Kultūros ministerija savo raštais ne kartą yra pripažinę Nuomos sutarties tęstinumą.

Nuomos sutartį nutraukus, iškeldinus LDS iš Patalpų, LDS patirtų didelių ir finansinių, ir moralinių nuostolių. Šiuolaikinio meno centro inspiruotas Kultūros ministerijos elgesys nesuprantamas: kodėl po nuomos sutarties sudarymo praėjus virš 50 metų, LDS yra verčiama palikti Patalpas, kuriose vykdo veiklą, jomis rūpinasi, remontuoja, moka komunalinius mokesčius nuo 1969 metų.

Nors patalpų nuomos sutartis 1969 metais buvo sudaryta dėl 958 m2 patalpų, šiuo metu LDS valdo jau tik dalį jų – 493,71 m2. Šiuolaikinis meno centras veikdamas nesąžiningai per laiką užėmė dalį LDS teisėtai pagal nuomos sutartį valdomų patalpų. Paskutinis atvejis, kai LDS neteko dalies minėtų patalpų (23,06 m2 patalpos) dėl Šiuolaikinio meno centro savivaldžiavimo veiksmų, įvyko 2019 metų lapkritį – šią patalpą, Šiuolaikinio meno centras savavališkai fiziškai užėmė, nesant jokių susitarimų su LDS, jokių teismo sprendimų ar antstolio nurodymų ir pan.

O š. m. birželio 2 d. iš Šiuolaikinio meno centro patalpas besinuomojantis naktinis baras išdėstė stalus su dideliais skėčiais tiesiai prieš norimas užimti Patalpas – „Dailininkų sąjungos galeriją“, uždengė galerijos vitrininius langus, ant stulpų priešais galeriją užklijavo alkoholio ir kitą reklamą. Taip trukdoma galerijai pilnavertiškai reprezentuoti meninę kūrybą bei generuoti pajamas iš savo kasdienės veiklos.

Atkreipiame dėmesį, kad LDS yra visuomeninė organizacija, didžiąja dalimi išsilaikanti ir išlaikanti galerijas (pastatus, darbuotojus ir kt.) iš savo teisėtai valdomo nekilnojamo turto nuomos, taip sutaupanti nemažą dalį valstybės lėšų (priešingai nei Šiuolaikinio meno centras, kuris išlaikomas iš valstybės biudžeto, t. y. mokamas atlygis darbuotojams, dengiamos komunalinės ir visos kitos išlaidos).

Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia Šiuolaikinį meno centrą, Lietuvos Kultūros ministeriją, Lietuvos finansų ministeriją taikiam dialogui, netrukdant sąjungai bei galerijai toliau vykdyti profesionalios, kokybiškos, ir menininkams, ir visuomenei naudingos kultūrinės veiklos.